Naujausios
Virtuvė ant ratų skinasi kelią
Povilas Mikalajūnas iš Kalnelio kaimo (Joniškio rajonas) prieš dvejus metus subrandino verslo idėją – kurti virtuvę ant ratų. Nors apie pelną kalbėti ankstoka, vyras jau turi klientų ne tik Joniškio rajone, bet ir Kaune, Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose, dalyvauja šalies ir tarptautiniuose barbekiu čempionatuose. Su talkininku, kuriam įkūrė darbo vietą, jis gali vienu metu pamaitinti iki 350 žmonių, atsivežęs savo baldus, palapinę, indus.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Negaili patarimų kitiems
Privačiuose ir viešuose renginiuose prie puodų spėriai besisukančio Povilo Mikalajūno neįmanoma nepastebėti. Noriai bendraujantis vyras, paklaustas su šypsena papasakos, kokių prieskonių dėjo į patiekiamą maistą, kaip brandino mėsą, kodėl geriau įsigyti brangesnį, bet ekologišką produktą, – juk mažiau kartais iš tiesų reiškia daugiau.
„Iš vieno ūkininko perku naminį rapsų aliejų, mokėdamas po dešimt litų už butelį. Parduotuvėje mokėčiau penkis litus, tačiau renkuosi kokybę. Tegul klientas valgo skaniai ir jis kitą kartą sugrįš. Ar žinote, kad aliejų apskritai reikia laikyti tamsoje ir ne aukštesnėje kaip penkių laipsnių temperatūroje?“ – teiraujasi vyras.
Jis pats raugina namuose užaugintus burokėlius, savo šiltnamyje prisiskina paprikų, pomidorų, iš kurių ruošia padažą mėsos gaminiams.
Jau turi nemažai užsakymų
Kalnelio kaimo seniūnaitis Povilas Mikalajūnas savo virtuvėje ant ratų gamintais patiekalais vaišino šį rugsėjį vykusio Sidabrės pilies sudeginimo 725-ųjų metinių renginio dalyvius.
Pirmiausia vėjų pagairėje suvažiavusius kolektyvų narių skrandžius sušildė barščių sriuba, o vakarop su talkininku vos spėjo dalinti avižų košę eilėn sustojusiems žmonėms.
Patiekalą, gausiai pagardintą mėsa ir aitriais prieskoniais, virė iš ekologiškai augintų neskaldytų avižų grūdų.
Po savaitės kalneliškis jau skubėjo į linų šventę Širvintose, kur buvo užprašytas kepti blynų, virti žirnių košės, žolelių arbatos, kad pavalgydintų 200 žmonių.
Vasarą sukosi keliuose pobūviuose sostinėje.
„Galiu pagaminti, ką norite: kepsnius, kepti sprandinę, kumpį, žuvį ar bulvių plokštainį, virti, troškinti daržoves, sriubas, troškinius... – vardija P. Mikalajūnas. – Nebus kaip „Stikliuose“ – įmantrių, ypatingų patiekalų gurmanams, pagamintų iš egzotinių šalių produktų bei prieskonių. Orientuojuosi į labiau tradicinę virtuvę, nors nevengiu ir jau įprastais lietuviams tapusių šašlykų ar plovo“.
Svajoja apie tautinį kulinarinį paveldą
Vyriškis puoselėja mintį kada nors apsiginti tautinio paveldo produkto sertifikatą už Šiaurės Lietuvoje pagal tradicijas iš perlinių kruopų arba avižų verdamą košę.
„Dar gyva teta, kuri virdavo košę iš „grucės“ (perlinės kruopos – aut. past.). Ji gali papasakoti ir apie vaikystę Ručinių (Pakruojo rajonas) dvare, kur šerdami arklius samdiniai į kišenes prisipylę namo parsinešdavo avižų ir jas virdavo. Su nuopjovom, lašinukais, pipirais ir svogūnais – nuostabus patiekalas“, – su įkvėpimu dėsto kalnelietis.
Vyras galvoja ir apie naminę duoną, bet pirmiausia tam reikia įsirengti savo malūną. Pasak jo, nepakanka pirkti iš ūkininko ekologiškus grūdus, reikia juos tinkamai sumalti, kaip senovėje – kad būtų lėtos girnų apsukos, miltai nekaistų.
Virtuvė ant ratų turi ir baldus
Vienu metu su talkininku jaunuoliu, kuriam įkūrė darbo vietą, Povilas Mikalajūnas gali pamaitinti iki 350 žmonių. Plovo tikrai pakaktų iš dviejų – 220 ir 160 litrų katilų.
Verslininkas turi viską, ko reikia virtuvei ant ratų, keliaujančiai tiesiai pas klientus. Jis įsigijo penkias specialias keramines grilio kepsnines, kurių pirmtakas – paprastas senovinis molinis kepimo indas. Tokiame puode mėsa neišsausėja, nepraranda savo skonio ir kvapo. Pas meistrus jis užsakė puodams trikojus laikiklius, kad galėtų patogiai bet kur pasistatyti.
Verslininkas nusipirko ir kitų virtuvės reikmenų, lauko baldus, kad būtų kur klientus pasodinti, palapinę nuo lietaus ar karštos saulės pasislėpti ir automobilį, kad virtuvė tikrai būtų mobili.
Jei klientai nori, jie gali stebėti visą gaminimo procesą dviejų televizorių, kuriuos maisto gamintojas taip pat atsiveš, ekranuose.
Verslo kūrimas
Įrangą Kalnelio kaimo gyventojas įsigijo, gavęs paramą per Vietos veiklos grupę (VVG), ir pridėjęs dar maždaug trečdalį savo lėšų. Tiesa, tai buvo ne sutaupyti pinigai, bet paskola. Idėją, matydamas Povilo entuziazmą ir potraukį maisto gamybai, pasiūlė verslininkas Vilius Kaikaris.
Vėliau jau iš apyvartinių lėšų P. Mikalajūnas nusipirko prancūziško porceliano indų. Medžio meistrai skobia medines geldas, dubenius, kuriuos jis taip pat žada panaudoti savo veikloje, molines puodynes gamins keramikai iš Kuršėnų. Vyras siuvasi ir tautinius rūbus Klaipėdoje.
Dalyvauja barbekiu čempionatuose
Pradėjęs keliaujančios virtuvės verslą Povilas Mikalajūnas netrukus ėmė dalyvauti maisto gamintojų čempionatuose. Ieškodamas įrangos susipažino su kitais verslininkais, barbekiu kepėjų asociacijos prezidentu Jonu Kaminsku. Jis pasiūlė kalneliškiui įsijungti į komandą.
„Netrukus jau važiavau į Estijoje surengtą kiaulių kepimo čempionatą, kur mūsų komanda už pateiktą produktą gavo antrą vietą“, – pasakoja P. Mikalajūnas.
Po to sekė pasirodymai Kaziuko, Tautų mugėse, žąsų kepimo čempionatas.
Šiemet Lenkijoje keturias dienas vykusiame Europos barbekiu čempionate Lietuvos komanda su Povilu bendroje įskaitoje užėmė šeštą vietą, o atskiroje jautienos kepimo rungtyje buvo antra.
Lietuvos atvirajame barbekiu čempionate komandą, pasivadinusią „Kadagių uogos“, lydėjo ypatinga sėkmė. Ji tapo nugalėtoja, įveikusi net praėjusių metų pasaulio barbekiu pirmos vietos laimėtojus iš Estijos.
Maisto paruošimas trunka ilgai. Vilniuje vykusiame čempionate mentinę jautienos išklotinę P. Mikalajūnas pasakoja kepęs septynias, o Europos čempionate – net 14 valandų. Kepti reikėjo mažoje temperatūroje, vis patepant aliejumi.
Iššūkių nebijo
Paklaustas, ar, gyvendamas toli nuo didžiųjų miestų, kur naujovės lėčiau ir sunkiau priimamos, nebijojo rizikuoti, Povilas Mikalajūnas tiesiai atsako, kad norėdamas ką nors sukurti, negali stovėti vietoje ir laukti metų metus, reikia imtis iššūkių ir tikėti.
„Gyvenime niekada nebijojau. Sovietiniais metais į Kryžių kalną veždavau senutes, su jaunimu buvome savo kryžių pagaminę. Tik nespėjome pastatyti, nes saugumiečiai, kažką „suuodę“, pradėjo bendražygių apklausą. Spėjome pas vieną bičiulį kryžių paslėpti pastogėje po spaliais, niekas nerado“, – mena vyras.
Kryžius po kurio laiko vis tiek atsidūrė kalne, tik jį nuvežė ne gaminę jaunuoliai, bet viena moterėlė.
Autorės nuotr.
MAITINIMAS: Povilas Mikalajūnas renginiuose jau yra maitinęs 200 žmonių.
PASIRINKIMAS: Povilas Mikalajūnas renkasi labiau natūralų lietuvišką maistą: geria savo rinktų žolelių arbatą, valgo iš ūkininkės pirktą naminę duoną.
VERSLAS: Povilas Mikalajūnas iš Kalnelio kaimo, prieš dvejus metus subrandinęs verslo idėją – kurti virtuvę ant ratų, jau turi klientų ne tik Joniškio rajone, bet ir Kaune, Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose.
PUODAS: Virtuvei ant ratų Kalnelio kaimo gyventojas įsigijo penkis tokius puodus – keramikines grilio kepsnines.