Vienintelis dolomitinis arkinis tiltas su paslaptimi

Vienintelis dolomitinis arkinis tiltas su paslaptimi

Vienintelis dolomitinis arkinis tiltas su paslaptimi

Pakruojo dvaras garsėja vieninteliu Lietuvoje bei Europoje dolomitiniu penkių arkų tiltu. Jis vaizduojamas Pakruojo herbe, ant įvairių suvenyrų. Tilto statybos darbų vadovo Andrejaus Nazarovo anūkė Elvyra Gasiūnienė bei jos giminaičiai spėja, kad garsiosios arkos ne visada buvę tokios, kaip atrodo dabar, tačiau oficialių žinių apie tilto perstatymą nėra.

Janina ŠAPARNIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Giminaitės paveiksle — kitokios arkos

Viename iš restauruojamo Kreivakiškio (Pakruojo rajonas) dvarelio kambarių kabo savininko Vidmanto Palujansko tetos Elvyros Gasiūnienės paveikslas, vaizduojantis arkinį tiltą. Bet arkos prieš ketvirtį amžiaus sukurtoje akvarelėje — ne pusapvalės, matomos visiems pastaruosius dešimtmečius, o visiškai apvalios. Labiau primenančios didelio diametro vamzdžius.

Šiuo metu Kėdainiuose gyvenanti E. Gasiūnienė „Šiaulių kraštui“ sakė iš savo tėvelio girdėjusi, jog tilto statybai vadovavęs senelis Andrejus Nazarovas būtent apvalias arkas ir mūrijęs. Kada jos pakeitė išvaizdą, ar tiltas buvo rekonstruotas, E. Gasiūnienė negalėjo nurodyti. Pašnekovės nuomone, tai galėję būti tarpukariu.

„Piešti pradėjau, išėjusi į pensiją. O šitą akvarelę sukūriau, žiūrėdama į senovišką nuotrauką, kurią turėjo pažįstama Danutė iš Mažeikonių kaimo. Nuotrauka galėjo būti daryta apie kokius 1920-uosius metus, tiltas joje kaip tik toks, apie kokį tėvelis pasakojo. Taip ir nupiešiau jį — senelio atminčiai“, — sakė ponia Elvyra.

E. Gasiūnienė prisiminė, kad akvarelė buvo eksponuojama parodose Pakruojyje, Šiauliuose, Vilniuje. Ir žmonės labai domėjęsi neįprastomis tilto arkomis. Kažkokie viršininkai norėję kūrinio autorei nebegrąžinti, bet pakruojiškė užsispyrusi ir jį atsiėmusi. O paskui padovanojo giminaičiui V. Palujanskui.

Apie senelį A. Nazarovą E. Gasiūnienė žino iš pasakojimų. Per 1812-ųjų metų karą jis, jaunas caro armijos kareivis, pakliuvęs į nelaisvę. Kartu su kitais belaisviais Andrejus buvęs išmokytas statybos amato ir atiduotas kažkokiam ponui į baudžiavą. Ten jį bedirbantį ir pamatęs baronas Ropas. Kritusį į akį auksarankį mūrininką baronas nusipirkęs. Kiek ponas sumokėjo už senelį, E. Gasiūnienė nežinojo. Bet kad ne tik tilto, o ir vėjo malūno, kitų akmeninių pastatų statybai vėliau vadovavęs Andrejus buvo vertinamas — neabejojo. Ropas apvesdinęs meistrą su vokiečių kilmės mergina, pasirūpinęs, kad šeimai būtų pastatytas akmeninis namelis dvaro parko pakraštyje. E. Gasiūnienė sakė, jog tame namelyje vėlesniais metais buvo įrengta kalvė.

Apie tilto perstatymą nežinoma

Arkinis tiltas iš dolomito buvo pastatytas 1821— aisiais barono Vilhelmo fon Ropo iniciatyva, senovės romėnų akvedukų pavyzdžiu. Vikipedijoje Pakruojo dvaro tiltas pristatomas kaip retas hidrotechninis įrenginys, turintis penkias arkas apačioje ir eilę arkų — turėklų su vandenį praleidžiančiomis angomis. Tiltas — 36,3 metro ilgio, 5,2 metro pločio bei 6 metrų aukščio.

Prieš aštuonerius metus restauruotas arkinis tiltas jau tapo viena lankomiausių Pakruojo rajono vietų.

Pakruojo kultūros skyriaus vedėja Birutė Vanagienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad nėra žinių apie kokius nors rimtus arkinio tilto perstatymus. Tai patvirtintų ir iš “Aušros“ muziejaus gauta 1935— aisiais daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas tiltas. Jis atrodo taip, kaip ir po paskutiniosios restauracijos, tik labiau apgriuvęs.

B. Vanagienės nuomone, tarpukariu tiltas galėjo būti remontuojamas, nes arkos nykę ir tuomet.

„Fotografijoje matyti, kad tuometinis užtvankos lygis — žemesnis, nei dabar, kad jos pakrantė priešais tiltą — visiškai užžėlusi. Vyresnio amžiaus pakruojiečiai galbūt dar prisimena, jog užtvankos pakraščiu būdavo galima vaikščioti, kaip keliu“, — sakė B. Vanagienė.

Vedėja neatmetė, jog tilto arkos iš tiesų gali būti apvalios. Tačiau jų apačią (jei tokia yra) dengia daugiau kaip per šimtą metų suvirtę akmenys.

AKVARELĖ: Elvyros Gasiūnienės akvarelėje arkinis tiltas — ne toks, kaip įprasta.

Autorės nuotr.

ISTORIJA: Taip atrodė tiltas 1935- aisiais darytoje nuotraukoje.

Nuotrauka iš Pakruojo kultūros skyriaus archyvo