Naujausios
Vestuvių dovana tapo atrama gyvenime
Kelmės rajone, Pašiaušėje, ūkininkaujantis Darius Petrauskas prie žemės prisirišo vestuvių proga gavęs iš tėvų dovanų 2,7 hektaro sklypą. Ūkį išplėtęs iki 22 hektarų agronomo profesiją turintis vyras sako, jog žemė — patikimiausia atrama bet kokiu gyvenimo atveju.
Regina MUSNECKIENĖ
Pradžia — nuo grybų
Kol didino savo žemės plotus, Darius pasinaudojo brolio idėja auginti šampinionus. Tėvas aukcione nusipirko dalį fermos. Broliai sugalvojo išnaudoti erdvias patalpas. Sukalė stelažus, patys iš šiaudų ir arklių mėšlo padarė substratą, Rokiškyje nusipirko grybų sėklos.
Darbo prie grybų užteko. Reikėjo šildyti patalpas, laistyti, purkšti chemikalais, kad neįsimestų grybelis. Kai suaugdavo, kas antrą dieną į Šiaulius išveždavo po du šimtus kilogramų. Grybus pirkdavo kavinės. Kartais tekdavo parduoti turguje. Tada už kilogramą šampinionų mokėdavo po devynis litus. Tuo metu buvo maža konkurencija.
„Didelio kapitalo nesusikrovėme, tačiau normaliai išgyvenome, — prisimena Darius. — Porą mėnesių nuiminėdavom derlių, po to būdavo pora tuščių mėnesių. Neturėjome tiek patalpų, kad grybai ištisai augtų. Mums priklausė tik pusė tvarto. Kitoje pusėje bendrasavininkis veisė triušius ir sliekus.“
Grybų auginimo broliai Petrauskai atsisakė, kai to verslo ėmėsi stambi bendrovė Šiaulių rajone.
Vietoj grybų pasirinko karves
Atsisakius grybų, Petrauskų tvartą užpildė karvės. Taip sutapo, kad savo žemes arti Petrauskų sodybos atgavę žmonės pasiūlė jas pirkti. Ūkis išsiplėtė iki 22 hektarų. Smulkūs ūkininkai laikė devynias karves. Jų pieną parduodavo. Be to, augindavo savų karvių atsivestus telyčaites ir veršelius, parduodavo nušertus jaučius.
Pernai, prieš Kalėdas, Dariui teko parduoti karves. Sušlubavo sveikata. Po operacijos porą metų negalės dirbti jokio sunkaus darbo, o pasamdyti patikimų žmonių kaime nebeliko.
„Galbūt eitų pas ūkininką dirbti protingas žmogus, jeigu jam galėtum mokėti didelį atlyginimą, — svarsto Darius. — Bet daug mokėsi samdytam — pačiam nieko neliks.“
Kuria iš naujo
Dabar Darius formuoja naują bandą. Jau susipirko šešiolika telyčių. Kol jos suaugs, kaip tik ir praeis pora metų.
„Dabar mane išlaiko žmona, — neslepia jaunas vyras. — Viena karvė, kurią pasilikome, uždirba tik mokesčiams.“
Jaunas ūkininkas planuoja pirkti dar porą valstybės žemės sklypų.
„Ūkininkavimas kaip ir visas gyvenimas — labai permainingas, — samprotauja Darius. — Sukūriau ūkelį. Sugriuvo sveikata — turėjau parduoti, pats savo rankomis sunaikinti.
Dabar vėl atgaivinu ūkį, investuoju. O pasikeistų situacija, pradėtų mažai mokėti už pieną — ir visa investicija keliautų į furgoną. Norint išgyventi, reikia kasdien galvoti, kaip prisitaikyti prie situacijos.„
IŠGYVENIMAS: Pašiaušės ūkininkas Darius Petrauskas sako, jog ir iš smulkaus ūkio galima neblogai gyventi, tik reikia būti nuolat pasiruošusiam permainoms.
PATALPOS: Žemės gabalas ir patalpos gyvuliams kaime gali tapti svarbiausia atrama jaunai šeimai.
Autorės nuotr.