Verslo informacijos centruose siaučia naikinimo virusas

Verslo informacijos centruose siaučia naikinimo virusas

Verslo informacijos centruose siaučia naikinimo virusas

Šešerius metus rajono verslininkus būręs Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centras gyvena paskutines dienas. Prieš porą savaičių patalpose, kuriose veikė ši viešoji įstaiga, kaukšėjo aukciono plaktukas. Kaukšėjo jis ir kituose rajonuose, kuriuose Ūkio ministerija nutarė likviduoti verslo informacijos centrus ir jų funkcijas perduoti naujai įsteigtai viešajai įstaigai „Eksportuojančioji Lietuva“. Ar senoji sistema buvo tokia bloga, kad ją prireikė ardyti, ir ką žada naujoji?

Laima AGANAUSKIENĖ

Efektyvų pradėjo vadinti nuostolingu

Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centrą (tuomet jis vadinosi Verslo informacijos centru, VIC) prieš šešerius metus dalininkių teisėmis įsteigė Ūkio ministerija ir Radviliškio rajono Savivaldybė. Panašiu būdu šiek tiek anksčiau ar vėliau šalyje buvo įsteigti ir keliasdešimt kitų verslo informacijos centrų bei keli verslo inkubatoriai.

Radviliškiečių VIC įsikūrė miesto seniūnijos pastate, jame įrengus naujas modernias patalpas su modernia reikalinga įranga ir naujais baldais.

Tik pradėjęs veikti, Radviliškio VIC ėmėsi gan aktyviai burti verslininkus — rengti jiems seminarus, įvairius mokymus. Tradicija tapo per Verslo dienas verslininkams skiriamos nominacijos, teminės verslininkų šventės, nebuvo metų, kad VIC nepadėtų verslininkams atstovauti rajonui Šiauliuose vykstančiose verslo parodose.

2008 metų rudenį Joniškyje vykusiame tokių centrų visuotiniame susirinkime Ūkio ministerijos atstovai konstatavo, jog Pakruojo, Kelmės, Šiaulių bei Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centrai yra efektyviausiai veikiančių šalies centrų pirmajame dešimtuke.

Lygiai po dviejų metų Ūkio ministerija pakeitė nuomonę ir Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centrą (TVIC) jau paminėjo kartu su kitais šešiais neefektyviai ir nuostolingai dirbančiais centrais, kuriuos esą reikia likviduoti ir vietoj jų įdarbinti po vieną „Eksportuojančiosios Lietuvos“ atstovą.

„Nebuvo nė vieno mėnesio, kad būtume laiku neišmokėję atlyginimų arba turėję įsiskolinimų, todėl mums lyg perkūnas iš giedro dangaus buvo šis viešas Ūkio ministerijos pareiškimas apie neva nuostolingą likviduojamų centrų, tarp jų ir mūsiškio, veiklą“, — su apmaudu kalbėjo likvidatore paskirta Z. Butkevičienė, iki šiol dirbusi centro finansininke.

Priimti tokį sprendimą — likviduoti neva neefektyviai dirbusius verslo informacijos centrus — Ūkio ministerija galėjo tik ten, kur rajonų savivaldybės atsisakė dalininkių teisių.

Kai kurios savivaldybės, tarp jų ir Radviliškio, pritarus rajonų taryboms, sutiko centrus perleisti Ūkio ministerijai. Kitos savivaldybės priglaudė VIC po savo sparnu. Kelmės rajono Savivaldybė, iš pradžių atidavusi centrą ministerijai, po kelių mėnesių atsitokėjo ir, norėdama jį išlaikyti, susigrąžino.

Ten, kur centrai buvo perleisti, ministerija suskubo kai kuriuos iš jų likviduoti. Tarp pastarųjų atsidūrė ir tos pačios ministerijos anksčiau girtas Radviliškio TVIC.

Turtas parduotas aukcione

Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centras šiandien jau išparduotas kone iki paskutinio siūlo — lapkričio pradžioje įvykusių dviejų aukcionų metu buvo parduoti visi jo baldai, kompiuteriai, kita įranga.

Didžiąją dalį šių daiktų įsigijo viena iš centro steigėjų — Radviliškio rajono Savivaldybė, 2009 metų liepos mėnesį savanoriškai atsisakiusi dalininkės teisių. Likusį turtą už minimaliai mažą kainą nusipirko centro funkcijas perimanti Ūkio ministerijos įsteigta viešoji įstaiga „Eksportuojančioji Lietuva“.

Radviliškio TVIC likvidatorė Zita Butkevičienė džiaugėsi: „Ačiū Dievui, turtą nupirko Savivaldybė — tikrai būtų buvę gaila, jei seniūnijos patalpos, kuriomis pagal panaudą naudojosi Turizmo ir verslo informacijos centras, būtų likusios tuščios, ir seniūnijai būtų reikėję jas apstatyti iš naujo, tik kur kas brangiau“.

Kita vertus, Savivaldybei nebūtų reikėję išpirkti TVIC turtą, kuris buvo įsigytas už valstybės ir rajono biudžeto lėšas, jeigu ji nebūtų laisva valia atsisakiusi teisių į savo prieš šešerius metus pagimdytą kūdikį.

Verslininkams centras buvo reikalingas

Prano Balckaus, Radviliškio rajono Tarybos nario, individualios įmonės „Santovita“ savininko teigimu, Radviliškio TVIC tikrai buvo reikalingas smulkiesiems rajono verslininkams. “Kai šis centras susikūrė, nesitikėjau, kad jis tiek padarys, taip suburs verslininkus. Gaila, labai gaila, kad jo neliks“, — dėl likviduojamo centro apgailestavo rajono verslo gyvenime aktyviai dalyvaujantis P. Balckus.

Kad TVIC reikalingas rajono verslininkams, „Šiaulių kraštui“ tvirtino ir kiti verslininkai. Dėl permainų apgailestavo UAB “Autoreidas“ vadovas Romas Labanauskas, UAB “Biokuro bazė“ vadovaujantis Mantas Jankevičius. Anot jų, Radviliškio TVIC jiems nemažai pagelbėjo kuriantis, padėjo parengti reikiamus dokumentus, konsultavo.

Likviduojami septyni centrai

Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento atstovės Irenos Pakonaitienės pateiktais duomenimis, 2009 metų pradžioje Ūkio ministerija buvo viena iš dalininkių ir atstovavo valstybę 48-iose viešosiose įstaigose. Pertvarkos procese 4 viešosios įstaigos buvo likviduotos, 11-oje viešųjų įstaigų valstybės, kaip vienos iš dalininkių, teisės ir pareigos buvo perduotos savivaldybėms ir 7-iose viešosiose įstaigose šiuo metu vykdomos likvidavimo procedūros.

Šiaulių apskrityje prieš porą metų TVIC arba VIC veikė 7-iose savivaldybėse (Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio rajonų ir Šiaulių miesto bei Šiaulių rajono). Šiuo metu Akmenės ir Radviliškio rajonų savivaldybėse centrai yra likviduojami, o Kelmės TVIC savininke tapo savivaldybė, perėmusi dalininko teises iš Ūkio ministerijos.

Pasak I. Pakonaitienės, centrai Akmenėje ir Radviliškyje likviduojami dėl to, kad juose steigiama viešosios įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva“ atstovo pareigybė. Apie neva neefektyvią šių centrų veiklą ministerijos atstovė neužsiminė.

Žada teikti kokybiškas paslaugas

Kokias funkcijas rajone vykdys naujoji įstaiga „Eksportuojančioji Lietuva“ (EL)?

Ūkio ministerijos aiškinimu, „per EL bus koncentruojamas smulkaus ir vidutinio verslo rėmimas nacionalinio biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių ir regioninių fondų lėšomis, plečiant paramos formas ir finansines apimtis“.

EL vadovo Pauliaus Lukausko teigimu, viskas turėtų būti labai gerai — įstaigos atstovų veikla bus finansuojama Europos Sąjungos projekto „Nuo verslo pradžios iki eksporto plėtros“ lėšomis. Atstovas Radviliškyje esą pirmiausiai užtikrins, kad būtų teikiamos kokybiškos paslaugos — tos, kurias pradedančiajam verslui teikė TVIC, ir dar papildomų.

P. Lukausko teigimu, teikiamų paslaugų spektras bus netgi platesnis, ir naujoji sistema veiks efektyviau, nes EL centralizuotai rengs tipines mokymų programas, pateiks verslui konsoliduotą informaciją, teiks nemokamas konsultacijas.

Tačiau naujosios įstaigos tinklalapyje jau paskelbtos mokamų paslaugų kainos, kurios yra ne tokios jau mažos. Pvyzdžiui, konsultacijos eksporto plano parengimo klausimais įvertintos 2100 litų, potencialių prekybos partnerių kontaktinių duomenų paieška — 2500 litų ir panašiai.

P. Lukauskas taip pat teigia, jog centralizuota tokios struktūros vadyba bei buhalterijos vedimas padės sutaupyti lėšų, lyginant su anksčiau veikusia sistema.

Tačiau kol kas atrodo, jog taupoma tik verslo centrų darbuotojų sąskaita, nes EL biudžetas yra didesnis nei ankstesnės sistemos, o naujojoje įstaigoje dirba daugiau darbuotojų. O kur dar antroji įstaiga — „Investuok Lietuvoje“, kuri kartu su “Eksportuojančiąja Lietuva“ buvo įsteigta vietoj buvusios Lietuvos ekonominės plėtros agentūros.

KOMENTARAS

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Vykdomosios direkcijos generalinis direktorius dr. Gediminas RAINYS, 2000-2009 metais dirbęs Ūkio ministerijos viceministro ir sekretoriaus pareigose:

— Man šis klausimas subtilus, nes aš, dirbdamas viceministru, daug prisidėjau kurdamas senąją sistemą. Nei girti senosios, nei peikti naująją man būtų nekorektiška. Nemanau, kad senojoje sistemoje absoliučiai viskas buvo blogai, kad reikėjo taip radikaliai ją keisti. Buvo sukurtas patogus instrumentas — tinklas beveik visuose rajonuose. Ir kaštai palyginti nebuvo dideli.

Gal didžiausia problema buvo ta, kad ne visi centrai dirbo kokybiškai. Jų veikla iš dalies priklausė ir nuo savivaldybių įtakos, jų požiūrio į centrus. Radviliškio centras, man atrodo, dirbo normaliai ir gana aktyviai vykdė mažojo verslo organizatorių funkcijas.

Dabartinę sistemą sunku vertinti ir dėl to, kad nieko nežinome apie jos efektyvumą. Akivaizdu tai, kad dabar yra tarpuvaldis, ir visiškai neaišku, kas bus vieną sistemą pakeitus kita.

Viena aišku, jog naujai įsteigtų viešųjų įstaigų biudžetas yra neabejotinai didesnis. Iš Europos Sąjungos paramos lėšų jiems jau skirta apie 50 milijonų litų. Jos dabar vykdo labai daug projektų, kyla abejonių — kokių.

Į akis krinta tai, kad dabar vyrauja vadinamieji „minkštieji“ projektai — perkamos duomenų bazės, vykdomi tyrimai, steigiami konkurencingumo, paslaugų centrai (beje, tik Vilniuje), kita. Tačiau mažokai yra “kietųjų“ rimtų investicijų. Todėl kyla klausimas, ar tokiu būdu yra išgaunama didžiausia gaunamos paramos vertė?

Aš labai bijau, kad po dviejų metų atsigręžę atgal, mes nieko nepamatysime. Tie „minkštieji“ projektai bus praėję, lėšos išleistos, ir viskas.

Autorės nuotr.

EUFORIJA: Prieš trejus metus Radviliškio verslo informacijos centrui tapus Turizmo ir verslo informacijos centru, tvyravo euforinės nuotaikos. Po trejų metų centro neliko, ore pakibo ir turizmo informacijos funkcija. 

LIKVIDACIJA: Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centras gyvena likvidacinėmis nuotaikomis. Jo funkcijas perims vienas VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ atstovas. 

AUKCIONAS: Lapkričio mėnesį įvykęs turto pardavimo aukcionas padėjo paskutinį tašką Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centro šešerių metų gyvavimo istorijoje. 

ŠVENTĖS: Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centro dėka rajone tapo populiarios kasmetinės teminės rajono verslininkų šventės.