Verslininkai vaišinti pusryčiais ir viltimis

Vers­li­nin­kai vai­šin­ti pus­ry­čiais ir vil­ti­mis

Pir­ma­die­nį Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės sa­lė­je su­reng­tais vers­lo pus­ry­čiais pra­si­dė­jo tra­di­ci­nis ren­gi­nys „Vers­lo die­nos – 2017“.

Vers­li­nin­kai kė­lė biu­rok­ra­ti­nių truk­džių vers­lui pro­ble­mas, kri­ti­ka­vo teo­riš­kai, o ne ­prak­tiš­kai spe­cia­lis­tus ren­gian­čią švie­ti­mo sis­te­mą ir kai ku­rių se­niū­nų dar­bą.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Kel­mės ir Ši­la­lės fe­no­me­nas

Šiuo me­tu Kel­mė­je įre­gist­ruo­ta 518 ūkio su­bjek­tų. Do­mi­nuo­jan­čios veik­los: did­me­ni­nė bei maž­me­ni­nė pre­ky­ba, trans­por­to prie­mo­nių re­mon­tas, ka­sy­ba ir kar­je­rų eksp­loa­ta­vi­mas bei ap­dir­ba­mo­ji ga­my­ba. Pas­ta­ro­sios dvi veik­los su­ku­ria dau­giau­sia pri­dė­ti­nės ver­tės.

Vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas ra­jo­ne 640 eu­rų.

Ta­čiau tie­sio­gi­nių in­ves­ti­ci­jų vie­nam ra­jo­no gy­ven­to­jui ten­ka tik 6 eu­rai, pa­gal ma­te­ria­li­nes in­ves­ti­ci­jas ra­jo­nas uži­ma 58 vie­tą tarp 60 Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių. Ne­dar­bas sie­kia 13 pro­cen­tų.

Ra­jo­no me­ras Vac­lo­vas And­ru­lis pa­tei­kė Ši­la­lės pa­vyz­dį. Nors ra­jo­no Ta­ry­ba ne­prii­ma ko­kių nors ypa­tin­gų vers­lo są­ly­gas leng­vi­nan­čių spren­di­mų, ten spar­čiai ku­ria­si vers­las, dau­gė­ja in­ves­ti­ci­jų. Tuo tar­pu į Kel­mės ra­jo­ną in­ves­ti­ci­jos nea­tei­na, nors ra­jo­no Ta­ry­ba prii­ma kar­di­na­lius spren­di­mus: ma­ži­na vers­lo mo­kes­čius, pa­si­ža­dė­jo su­tvar­ky­ti inf­rast­ruk­tū­rą in­ves­tuo­to­jų skly­puo­se.

Me­ras ap­gai­les­ta­vo, jog skai­čiuo­jant in­ves­ti­ci­jas ne­kal­ba­ma apie ra­jo­no in­ves­ti­ci­ją į kul­tū­ros ob­jek­tus. Ne­kal­ba­ma ir apie stam­bius ūkius, į že­mę, tech­ni­ką ir pa­sta­tus in­ves­ta­vu­sius mi­li­jo­nus. „Ūkis – taip pat vers­las“, – sa­kė me­ras.

In­ves­ti­ci­jo­mis be­si­rū­pi­nan­ti Sa­vi­val­dy­bės vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Li­na Sa­mu­ly­tė pa­žymėjo, jog da­bar rū­pes­tis vers­lu jau ge­ro­kai pa­vė­luo­tas. Iki 2013 me­tų, kol bu­vo ga­li­ma gau­ti Eu­ro­pos pa­ra­mą, neį­kur­ta lais­vo­ji eko­no­mi­nė zo­na. Da­bar ją įkur­ti bū­tų su­dė­tin­giau. O jei­gu ir bū­tų įkur­ta, jai bū­tų sun­ku kon­ku­ruo­ti su anks­čiau įkur­to­mis ir jau pa­žen­gu­sio­mis eko­no­mi­nė­mis zo­no­mis.

„Be da­niš­kų kiau­lių dau­giau jo­kių už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­nių ne­tu­ri­me, – sa­kė L. Sa­mu­ly­tė. – Už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos bū­tų nau­din­gos, nes pa­pras­tai ke­lios įmo­nės jun­gia­si į klas­te­rius, ku­ria ko­ky­biš­kas dar­bo vie­tas. Šiuo me­tu daug da­ro­ma, kad in­ves­ti­ci­jos atei­tų, ta­čiau in­ves­tuo­to­jai klau­sia, ar yra ki­tų už­sie­nio vers­lo įmo­nių, su ku­rio­mis ga­lė­tų bend­ra­dar­biau­ti. Be to, vers­lui tin­ka­mo­se, pa­trauk­lio­se vie­to­se su­for­muo­ti pa­ly­gin­ti ne­di­de­li skly­pai. In­ves­tuo­to­jams rei­kė­tų ma­žiau­siai dvie­jų hek­ta­rų, o jei­gu atei­ty­je su­gal­vo­tų plės­tis rei­kė­tų ir dar dau­giau.“

Ša­lia Ty­tu­vė­nų esan­čio­je pra­mo­ni­nė­je zo­no­je skly­pų inf­rast­ruk­tū­rai su­tvar­ky­ti rei­kia pu­sant­ro mi­li­jo­no, Kel­mė­je, Ra­sei­nių gat­vė­je, – pu­sės mi­li­jo­no.

Skly­pas – iš tre­čių­jų ran­kų

Vers­li­nin­kai kė­lė ir že­mės par­da­vi­mo pro­ble­mą.

Pa­gal šian­die­ni­nę tvar­ką vals­ty­bės že­mės skly­pas per­ka­mas iš tre­čių­jų ran­kų. Sa­vi­val­dy­bė jį per­duo­da Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai, o ši – vals­ty­bės že­mės fon­dui, ku­ris or­ga­ni­zuo­ja auk­cio­ną. Ši pro­ce­dū­ra trun­ka 60 die­nų. Skly­pą pirk­ti no­rin­tis vers­li­nin­kas nė­ra tik­ras, ar auk­cio­ne bū­tent jam pa­vyks nu­pirk­ti že­mės skly­pą. Be to, pro­ce­dū­ros il­gai už­trun­ka. O vers­lui skly­po rei­kia grei­tai: čia ir da­bar.

Jei­gu skly­pus ga­lė­tų par­duo­ti Sa­vi­val­dy­bė, pro­ce­sas vyk­tų daug grei­čiau. Be to, lanks­čiau bū­tų ga­li­ma pa­žiū­rė­ti į pir­ki­mo-par­da­vi­mo są­ly­gas. Gal Sa­vi­val­dy­bė, pa­vyz­džiui, par­duo­tų skly­pą už vie­ną eu­rą, o gal pa­do­va­no­tų, jei­gu vers­lo pla­nas ver­tas dė­me­sio ir bū­tų nau­din­gas ra­jo­no gy­ven­to­jams.

Ra­jo­no me­ras V. And­ru­lis tvir­ti­no, jog sa­vi­val­dy­bės se­niai ke­lia šį klau­si­mą. Ta­čiau Vil­niaus val­džia ne­no­ri jų gir­dė­ti. Sau­gik­liai pri­tai­ky­ti di­die­siems mies­tams, nes ten že­mė – ver­tin­ges­nė, dau­giau pikt­nau­džia­vi­mo.

Nuo 2015 me­tų pa­leng­vin­tas tik že­mės skly­po pa­skir­ties kei­ti­mas. Tai pa­da­ry­ti da­bar ga­li­ma ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mu. Pro­ce­dū­ra už­trun­ka apie sa­vai­tę.

Vers­lo plėt­rai truk­do pa­tal­pų pa­skir­ties kei­ti­mo pro­ce­dū­ros. Vers­lo pus­ry­čiuo­se da­ly­va­vu­si kel­miš­kė Ma­ry­tė Jok­šie­nė pa­tei­kė pa­vyz­dį: Vers­li­nin­kams nuo­mo­ja­mas pa­tal­pas. Anks­čiau pa­tal­po­se bu­vo įreng­ta kir­pyk­la. Pas­kui iš­nuo­mo­tos odo­n­to­lo­gi­jos ka­bi­ne­tui. Te­ko keis­ti pa­tal­pų pa­skir­tį. Do­ku­men­tų su­tvar­ky­mas kai­nuo­ja apie 3 000 eu­rų. Da­bar odon­to­lo­gai išei­na. Gal­būt kas nors pa­tal­pas iš­si­nuo­mos par­duo­tu­vei. Ir vėl teks keis­ti pa­tal­pų pa­skir­tį. Per me­tus ne­su­rinks tiek pi­ni­gų už pa­tal­pų nuo­mą, kiek rei­kės su­mo­kė­ti už pa­tal­pų pa­skir­ties pa­kei­ti­mą.

Kel­miš­kei ant­ri­no ir ty­tu­vė­niš­kis vers­li­nin­kas Vy­gan­tas Kaž­dai­lis. Jo pa­sta­te yra mo­te­lis ir ad­mi­nist­ra­ci­nės pa­tal­pos. Rei­kė­jo at­ski­rai tvar­ky­ti do­ku­men­tus ir nu­ro­dy­ti at­ski­ras pa­skir­tis ad­mi­nist­ra­ci­nėms pa­tal­poms ir mo­te­liui.

Se­niū­nas tu­ri vaikš­čio­ti su gu­mi­niais ba­tais

Vers­li­nin­kas Kęs­tu­tis Bi­lius reiš­kė prie­kaiš­tus dėl Kel­mės se­niū­no Ro­mo At­ko­čai­čio dar­bo. Re­mon­ti­nin­kų gat­vė­je, kur yra jo au­to­mo­bi­lių ser­vi­sas, ir kur na­mus sta­to­si nau­ja­ku­riai, nė­ra nė vie­no švies­tu­vo, ne­va­lo­ma maž­daug 150 met­rų žvyr­ke­lio at­kar­pa. „Sep­ty­ne­ri me­tai se­niū­no pra­šau, o jis ne­ma­to rei­ka­lo ką nors keis­ti, jau­čia­mės lyg penk­ta­rū­šiai“, – pik­ti­no­si vers­li­nin­kas.

Jam pri­ta­rė ir vers­li­nin­kas Pet­ras Rač­kaus­kas pri­min­da­mas, jog daug ne­ge­ro­vių ir Dva­ro gat­vės mik­ro­ra­jo­ne. „Daug kal­ba­me apie emig­ran­tų su­grą­ži­ni­mą. Bet pir­miau­sia pri­va­lo­me su­kur­ti to­kią ap­lin­ką, kad pa­sku­tie­nie­ji žmo­nės neiš­bėg­tų. O emig­ran­tai ir­gi ne­grįš dil­gė­lių pjau­ti.“

Me­ras su­ti­ko, jog Kel­mės se­niū­nui kar­tais trūks­ta ope­ra­ty­vu­mo, to­dėl smulk­me­nos kar­tais už­go­žia di­de­lius dar­bus, ku­rie vyks­ta mies­te.

„Jei­gu kvie­sit ant ki­li­mo Kel­mės se­niū­ną, jam į po­rą paim­kit ir Ty­tu­vė­nų apy­lin­kių se­niū­ną, – me­rui pa­ta­rė ty­tu­vė­niš­kis vers­li­nin­kas V. Kaž­dai­lis. – Ne­žiū­ri tvar­kos. Tik vaikš­to pa­si­puo­šęs kos­tiu­mu. Se­niū­nas tu­rė­tų vaikš­čio­ti su gu­mi­niais ba­tais, pa­ts kar­tu su gy­ven­to­jais brai­dy­ti pur­vy­ną ir žiū­rė­ti tvar­kos.“

Ar ap­gins Ty­tu­vė­nų miš­kų urė­di­ją?

Kal­bė­da­mi apie ne­dar­bo ly­gį Kel­mė­je vers­li­nin­kai ra­gi­no ra­jo­no va­do­vus pa­ko­vo­ti už Ty­tu­vė­nų miš­kų urė­di­ją. Kol kas Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja neap­sisp­ren­dė ku­rias urė­di­jas jungs, ku­rias nai­kins ir kur liks cent­rai.

Be­veik aiš­ku, jog bus jun­gia­mos Ra­sei­nių ir Ty­tu­vė­nų urė­di­jos. Rei­kė­tų siek­ti, jog cent­ras lik­tų Ty­tu­vė­nuo­se. Čia dir­ba 32 žmo­nės.

„Ta­ry­bos na­riai tu­rė­tų kreip­tis į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją su pa­siū­ly­mais, Ra­sei­nių urė­di­ją pri­jung­ti prie Ty­tu­vė­nų, o ne at­virkš­čiai",– pa­ta­rė vers­li­nin­kai.

Au­to­rės nuo­tr.

Sa­vi­val­dy­bės Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo ir in­ves­ti­ci­jų sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Li­na Sa­mu­ly­tė tvir­ti­no, jog šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bė tei­kia daug leng­va­tų vers­lui, bend­rau­ja su už­sie­nio įmo­nė­mis, tei­kia pa­raiš­kas dėl lė­šų pra­mo­ni­nės zo­nos skly­pų inf­rast­ruk­tū­ros su­tvar­ky­mui. Ta­čiau pa­stan­gos esą pa­vė­luo­tos. Jas tu­rė­ję ro­dy­ti anks­tes­ni ra­jo­no va­do­vai.

Kel­miš­kis vers­li­nin­kas Pet­ras Rač­kaus­kas (kai­rė­je) ra­gi­no ra­jo­no val­džią tvar­ky­ti mies­tą taip, kad neiš­bėg­tų pa­sku­ti­niai gy­ven­to­jai. Ty­tu­vė­niš­kis vers­li­nin­kas Vy­gan­tas Kaž­dai­lis pik­ti­no­si pa­se­nu­sia švie­ti­mo sis­te­ma, ku­ri ne­pa­jė­gia pa­reng­ti ge­ro spe­cia­lis­to. Eko­no­mi­kos pa­skai­tas, jo nuo­mo­ne tu­rė­tų skai­ty­ti ne teo­re­ti­kai, o kor­po­ra­ci­jų di­rek­to­riai.

„Vers­lo die­nos-2017“ pra­si­dė­jo ra­jo­no va­do­vų ir vers­li­nin­kų dia­lo­gu Sa­vi­val­dy­bės sa­lė­je.