Naujausios
Verslas turi galimybę bankrutuoti arba pakilti
Šiaulių krašto verslininkams nueinantys 2009-ieji tapo išbandymų metais. Dešimtys įmonių patyrė bankrotą, bet yra ir pasiekusių rekordinių gamybos apimčių. „Krizė — tai ir naujos galimybės,“ — teigia interviu “Šiaulių kraštui“ Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Sunkmečio pamokos
— Kokios yra sunkmečio pamokos verslui?
— Sudėtinga ekonomikos situacija diktavo verslui sąlygas. Kuo sunkiau, tuo daugiau reikia kūrybiškumo. Verslas pajuto visuomeninės veiklos svarbą. Daugeliui įmonių dalyvavimas Rūmų veikloje tapo labai svarbus.
Permainų laikotarpiu turi labai domėtis visa aplinka, mokėti pristatyti savo verslą, produkciją. Sunkmečiu, kai visi skaičiuoja kiekvieną centą, tradicinė verslo paroda „Šiauliai — 2009“ tapo rekordine pagal dalyvių skaičių. Plotų neužteko, kad sutilptų visi norintys. Manau, tai yra dėsninga.
— Kokius verslo nuostolius skaičiuojate?
— Šiaulių apskrityje, kaip visur šalyje, krito vidaus vartojimas. Atskiros ūkio šakos susitraukė nuo 10 iki 40 procentų. Sutriko įmonių mokumas, juolab kad bankai nebuvo dosnūs. Kiekviena įmonė privalėjo mažinti sąnaudas, o veiklos sąnaudų mažinimas vėlgi mažino tą pačią rinką.
— Ar buvo įmanoma sunkmečiui pasirengti?
— Iš tiesų rinkos kritimas prasidėjo ne šiemet, o dar 2008 metais. Jau tada buvo signalų apie ekonomikos perkaitimą, nekilnojamojo turto kainų burbulus. Tik apžvalgininkai užuot tiesiai šviesiai pasakę, kas mūsų laukia, kalbėjo ne visai suprantamomis kategorijomis.
Kadangi didžioji dauguma tų apžvalgininkų atstovauja bankams, tai pirmiausia jie siekė išsaugoti savo ūkio subjektų stabilumą. Aišku, perdėtos baimės niekam nebuvo ir nėra reikalingos, bet dar pernai ir verslas, ir žmonės turėjo suvokti, kad pasirinktas plėtros tempas yra per daug greitas.
Juolab, kad 2007— 2008 metais augimas buvo nulemtas ne uždirbtų pinigų, o paskolų. Iš esmės gyvenome ateities sąskaita. Tokio produktyvumo nebuvo, kokį gyvenimą ne vienas sau leido gyventi.
Bankrotai ir pakilimai
— Kiek įmonių apskrityje per šiuos metus bankrutavo?
— Registrų centro duomenimis, bankrutuojančių įmonių statusą Šiaulių apskrityje šiais metais įgijo 126 įmonės, o Šiaulių mieste — 80.
Tie skaičiai nėra katastrofiški. Veikiančių ūkio subjektų 2008 metais apskrityje buvo 6400, o mieste apie 3600. Todėl bankrotų procentinė išraiška nėra didelė.
Daugiau nerimo kelia didėjantis nedarbas. Sausį Šiaulių darbo biržoje bedarbių buvo registruota 6400, o nedarbas sudarė 5,6 procento. Gruodį jau yra 12400 bedarbų, o nedarbas pašoko iki 10,7 procento.
— Lietuvos darbdavių apklausos rodo, kad net 40 procentų jų 2010 metais rengiasi mažinti darbuotojų. Kaip bus Šiaulių krašto įmonėse?
— Įvairiai. Bendrovė „Baltik vairas“, pavyzdžiui, planuoja įsteigti apie 200 darbo vietų, Neaustinių medžiagų falbrikas taip pat darbuotojus priiminėja.
Bet dabar kas savaitę šalyje atsiranda po 5— 6 tūsktančius naujų bedarbių ir tokia tendencija išlieka. Sunku prognozuoti, kada situacija ims gerėti. Ypač kad kitais metais didėja elektros energijos kainos. Verslas į tai privalės reaguoti. Jeigu darbadavys bus priverstas mažinti sąnaudas, tai bus priverstas mažinti ir darbuotojų.
— Tačiau pats vardijate išimtis. Neaustinių medžiagų fabriko vadovas Stanislovas Grušas „Šiaulių kraštui“ yra sakęs, jog būtent šiais metais įmonė pasiekė rekordines gamybos apimtis. Kaip manote, kas lemia tokią sėkmę?
— Taip yra, kad krizių metu, ekonomikos nuosmukio metu, atsiveria naujos galimybės.
Krizė yra galimybė arba bankrutuoti, arba pakilti. Ekonomikoje visada laikosi pusiausvyra. Reikia tik atidžiai stebėti pokyčius ir jais pasinaudoti.
Šiauliuose ne tik Neaustinių medžiagų fabrikas, bet ir šių metų šalies eksporto prizo laimėtoja individuali D. Beconio įmonė pasiekė tokį gamybos augimą, kokio neturėjo ankstesniais metais.
Būtinas profesionalumas
— Kokias savybes reikia išsiugdyti, kad sugebėtum taip dirbti?
— Reikia profesionalumo. Reikia sugebėti valdyti savo veiklą, sąnaudas, prognozuoti situaciją, įvertinti pokyčius, kurie vyksta pasaulio rinkose. Daug kas priklauso nuo to, kaip sugebi analizuoti išorinę informaciją, kiek turi gerų partnerių. Viena Stanislovo Grušo sėkmių — gerai pasirinkti partneriai, užsitarnautas pasitikėjimas. Jis nuolat ieško naujų rinkų, kiekvienais metais kuria visiškai naujus produktus, kurie turi savo vartotoją. Tai yra labai svarbu.
Jeigu penkerius metus gaminai pieštukus, o dabar matai, kad reikia gaminti trintukus, tai arba sugebėsi juos gaminti, arba neteksi rinkos.
— Manote, kad sunkmetis iškėlė verslo profesionalumo problemą?
— Žinoma. 2007— 2008 metais statybos verslo, pavyzdžiui, ėmėsi kas tik netingėjo. Kas tik mokėjo rankoje laikyti plytą ar dažyti, kūrė įmones. Statybininkų poreikis buvo milžiniškas, ir daug kas įsivaizdavo, kad tai labai paprasta. O pagrindų, kaip daryti verslą, supratimo, kokios egzistuoja verslo rizikos, žiūrėjimo į perspektyvą, nebuvo.
Verslo tradicijos pas mus nėra gilios. Apskritai kalbame dar tik apie vieną verslininkų kartą. Šeimų, kuriose tėvai perduotų verslą vaikams, tik viena kita.
Pavėluotas valdžios rūpestis
— Premjeras Andrius Kubilius paskelbė, jog 2010 metais pagrindinis Vyriausybės rūpestis bus naujos darbo vietos. Ką apie tai manote?
— Pavėluotas rūpestis. Teko lankytis Briuselio centrinėje darbo biržoje, ten pirmiausia sprendžiama, ką daryti, kad neatsirastų bedarbių. Pas mus tokio prevencinio darbo nėra. 2008 rudenį, kai visokie „burbulai“ jau buvo pradėję sproginėti, Rūmai buvo sukvietę verslininkus aiškintis situacijos. Nedarbas Šiauliuose tada buvo vos per 3 procentus. Darbo biržos atstovai mums tvirtino: “Viskas gerai, situacija kontroliuojama“.
Dabar paaiškėjo, kad nekontroliuojama, todėl nedarbo situaciją labai sunku suvaldyti.
Apie kokias darbo vietas kalba Vyriausybės vadovas? Ką jis steigs? Valdininkų etatus? Ar turi instrumentų motyvuoti žmones imtis verslo? Kad jie nebijotų steigti įmones, samdyti darbuotojų. Kad matytų sau ir savo šeimai perspektyvą versle. Vyriausybės pastangų reikia suformuoti tokį pasitikėjimą.
— Bet ar jų įžvelgiate?
— Ne. Šiandien Lietuvos verslumo rodiklis yra kone prasčiausias Europoje. Aukštųjų mokyklų absolventų apklausos rodo, kad tarp jų labai mažai yra norinčių imtis verslo. Tai kas Lietuvoje steigs įmones? Bedarbiui pasakysi: „Steik įmonę, štai tau 6000 litų pašalpa“ — gražu, gerai. Bet ar įsteigęs įmonę, jis bent du mėnesius sugebės išgyventi.
Manau, pirmiausia, reikia gerbti tuos žmones, kurie jau užsiima verslu. Rodyti gerus pavyzdžius, mokyti jaunimą, nuteikti, kad verslininko darbas yra gerbtinas. Šiandien, panašu, gerbtinas yra tik vienas pasirinkimas — tapti valdininku.
Reikia pasitikėti verslu
— Vyriausybė visus metus garsinio verslo skatinimo planus, ar pajutote jų įtaką?
— Šiauliuose atsirado Industrinis parkas. Manau, baigsime susitarti ir dėl Logistikos centroo, kuris steigtųsi Šiauliuose. Sausį galutinai bus priimti sprendimai dėl Menų fabriko steigimo. Tai potencialios galimybės plėtoti Šiaulių krašto ekonomiką. Sąlyga Šiauliams išliktų pramonės miestu, turinčių tarptautinę reikšmę.
Galvojimas, kad valdžia kažką tau turi atnešti ant lėkštutės, man kvepia senu naftalinu. Manau, kad kištis į rinką su tais pačiais europiniais pinigais — vienoms įmonėms padėti, o kitas laikyti podukromis, nėra atsakinga. Tai iškreipia konkurencijos sąlygas.
Viena iš didžiausių blogybių įvardinčiau ir susiformavusią kontroliuojančių verslą institucijų kastą. Jų yra net 150 ir nė viena dar nenunyko. Ir negali nunykti, nes jų funkcijos yra įteisintos įstatymais. Be to, valdininkai turi savybę daugintis ir išsilaikyti. Jeigu tik biudžete parodoma eilutė, valdininkas visada atsiras.
Jeigu sudėtume visų Europos šalių reikalavimus verslui į vieną krūvą, tai jos viršūnė būtų Lietuvoje. Kai stojome į ES, norėjome pasirodyti tvarkingi pionieriai. Bet jeigu paklaustumėme, kam to reikia, tai, manau, jog, išskyrus pačius tikrintojus, niekas neatsakytų.
Vienareikšmiai būtina gerinti verslo aplinką. Ir mažiau kištis į patį verslą, o europinius pinigus investuoti į ilgalaikius infrastruktūrinius projektus.
Nusivylimo kol kas yra daugiau nei tikėjimo. Lietuvą skelbiame drąsia šalimi, o ką reiškia tas šūkis? Lietuvą šiandien galėtume apibūdinti kaip darbo jėgą ir talentus į kitas šalis eksportuojančią šalį.
— Kokius prognozuojate 2010 metus?
— Manau, kiti metai bus naujų galimybių metais, nors diržą gali tekti susiveržti dar per vieną sagtelę. Linkėčiau verslininkams visą energiją ir išteklius sutelkti tinkama linkme ir toliau plėtoti verslą.
Valdžia turi daugiau pasitikėti verslu. Jeigu visokios tvarkos ir taisyklės būtų aiškios, suprantamos, tai nereikėtų ir tokios kontrolės. Visi kuriame Lietuvos ateitį ir norėtųsi mūsų veiksmai tarpusavyje labiau derėtų.
POKYTIS: Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, sako, jog sunkmetis iškėlė verslo profesionalumo problemą.
NUOMONĖ: Vidmanto Japerto nuomone, šiandien verslininkams kaip niekada svarbu neužsidaryti tarp keturių sienų: „Būtina domėtis visa aplinka, analizuoti rinkos pokyčius ir jais pasinaudoti.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.