Naujausios
Vėl išdrįsta skolintis
Bankininkai pastebėjo: 2009 metų paskutinį ketvirtį žmonės pradėjo prisitaikyti prie ekonominių aplinkybių, vėl ima paskolas ir perka butus. Nekilnojamojo turto atstovai patikslino — perkami pigiausi būstai, pigę tris kartus.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Būstai tampa investicija
Taip teigė Egidijus Žukauskas, Šiaurės verslo regiono mažmeninės bankininkystės vadovas.
Nors pasikeitusi ekonominė situacija pernai šiauliečius išmokė su pinigais elgtis apdairiau, bet pradėjo formuotis nuomonė, jog būstų kainos beveik pasiekė „dugną“ ir metas išnaudoti situaciją.
„Pastebime keletą tendencijų: šiauliečiai vis dar linkę atidėti didesnius pirkinius geresnei ateičiai, tačiau dalį žmonių domina, kaip saugiai taupyti ar investuoti. Pigęs nekilnojamasis turtas yra viena iš tokių investicijų“, — pastebėjo E. Žukauskas.
Apie buvusį būsto rinkos atsigavimą, anot bankininko, kalbėti dar ankstoka, tačiau optimistinė statistika yra.
„Kitose, ir labiau išsivysčiusiose šalyse, būstą populiaru nuomotis. Iš dvidešimt septynių Europos šalių lietuviai yra labiausiai prisirišę prie būsto, jie nori turėti nuosavybę ir ryžtasi imti kreditą. Nesvarbu, kad paskola nuosavybę apriboja — ji yra įkeista, juridiškai tai yra nuosavybė“, — nuosavo būsto privalumus vardijo E. Žukauskas.
Standartinių sąlygų nebėra
Dabartinė situacija rinkoje pakoregavo visų bankų klientams keliamus reikalavimus ir anksčiau taikytų standartinių salygų nebėra.
Pasak E. Žukausko, šeimos pajamos skaičiuojamos kiek kitaip, nes žmonės dirba skirtingus darbus, gauna nevienodus atlyginimus, kitokie yra profesiniai pasiekimai.
„Orientuojamasi, kad pajamos būtų pastovios, o finansiniai įsipareigojimai neviršytų pusės šeimos pajamų, o geriausiai — trečdalio mėnesio pajamų“, — teigė E. Žukauskas.
Teigdami paskolas bankai apsidraudžia. Jis palygino: jei anksčiau bankai suteikdavo šimtaprocentinio dydžio kreditą, dabar pageidautina, jog žmogus turėtų sukaupęs nors penktadalį paskolos sumos. Taip mažėja paskolos dydis, mėnesio įmokos, nuo to priklauso kredito išdavimo sąlygos, terminai.
Skolinamasi mažiau
E. Žukauskas teigė, jog banko specialistai tampa klientų finansų gidu ir žmonėms pataria nesusivilioti tik mažesne būsto kaina, bet ir įvertinti dabartines ir būsimas finansines galimybes.
Žmonės iš bankų skolinasi mažiau. Prieš porą metų šiauliečių paskolos suma viršydavo 150 tūkstančių litų, pernai žmonės vidutiniškai ėmė 120 tūkstančių litų paskolą. Paskolų dydį pakoregavo kritusios būstų kainos bei pačių klientų susitaupyta pinigų suma.
„Kiekvienas būsto kreditas šiandien yra nestandartinis atvejis. Mes klientams patariame įvairius variantus, pavyzdžiui, gal patogiau pirkti didesnį būstą dviems šeimoms ir vaikams gyventi kartu su tėvais“, — vieną iš galimų tapymo variantų priminė bankininkas.
Vertina eurus
Žmonės būsto paskolas linkę imti eurais. Pavyzdžiui, palygino bankininkas, gaunantys nuolatines pajamas būsto paskolą eurais (susietą su šešių mėnesių tarpbankinių palūkanų norma) banke gali pasiskolinti su mažesnėmis nei 4 procentų metinėmis palūkanomis. Tokios pat paskolos palūkanos litais šiuo metu viršija 8 procentus.
Vis dėlto ekspertai įspėja, kad skolindamiesi eurais nerizikuoja tik tie, kurie šia valiuta gauna ir pajamas.
„Imant paskolą kintamomis palūkanomis, reikėtų nepamiršti, kad jos gali ir didėti, ir mažėti priklausomai nuo pokyčių rinkoje. Kitose Europos šalyse žmonės daugiausia ima paskolas fiksuotomis palūkanomis, kurios paprasti būna aukštesnės už kintamas, tačiau žmogus žino, kad palūkanos nesikeis“, — sakė E. Žukauskas.
Ir sunkmečiu reikia bankų
Daiva Kiburienė, banko administracijos vadovo pavaduotoja pastebėjo, jog pernai visuose bankuose žmonės paskolų daugiau grąžindavo, nei imdavo, todėl apie pokyčius būsto paskolų rinkoje kalbėti yra per anksti.
Žmonės, pasak jos, visada užeina pasiteirauti kreditavimo sąlygų, o jas ekonominė situacija vertė griežtinti.
„Pastebime naują tendenciją. Būstą perka žmonės tai galintys sau leisti, turintis nuolatines pajamas, nes būstų kainos pakankamai kritę. Sunkmetis ar ne, žmonės gyvena, valgo ir kažkur turi miegoti. Juolab, jei už nuomą mokėjo brangiai ir dabar už panašią pinigų sumą gali mokėti paskolą bankui“, — sakė D. Kiburienė.
Kainos krito tris kartus
Linas Juozaitis, Nekilnojamojo turto agentūros Vakarų regiono vadovas patvirtino, jog butus žmonės vėl perka, bet sandoriai sudaromi pigiausiame segmente.
„Standartinis dviejų kambarių butas, kainavęs 200 tūkstančių, dabar kainuoja 70-80 tūkstančių litų — beveik tris kartus pigiau. Nors vasarą tą patį butą galima buvo nupirkti už 60 tūkstančių“, — palygino jis.
Pinga ir brangiausias turtas. Pavyzdžiui, Šiauliuose naujos statybos būstų kvadratinio metro kaina anksčiau siekė apie 4000 litų, dabar, priklausomai nuo vietos — 2400-3500 litų.
„Pagyvėjimas nekilnojamojo turto rinkoje rodo, kad žmonės tyliai ramiai dirba savo darbą ir gerina buitį. Galintiems pirkti butus, metas yra palankus“, — sakė L. Juozaitis.
Citata: „Standartinių kreditavimo sąlygų nebėra, kiekvienas atvejis — nestandartinis.
PATARIMAS: Jaunai šeimai, negalinčiai įsigyti nuosavo ar erdvesnio būsto, Egidijus Žukauskas patartų kooperuotis su tėvais ir prisiminti tradicijas, kai po vienu stogu gyvendavo kelios kartos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.