Naujausios
Vėjo jėgainė jau suka sparnus
Praėjusį savaitgalį pradėjo dirbti pirmoji vėjo jėgainė Joniškio rajone. Mitkūnų kaimo lygumose, kur nuolat pučia vėjai, ją pasistatė ūkininkai Sonata ir Rimvydas Vasiliauskai.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Tėvo svajonė
Sonata ir Rimvydas Vasiliauskai pasinaudojo programa, skatinančia žemdirbius pereiti prie ne žemės ūkio veiklos. Mitkūniškiai rinkosi iš kelių variantų. Galvojo statyti vilkikų stovėjimo aikštelę arba įsirengti kempingą. Tačiau nusprendė, kad vėjo jėgainė bus geriausia išeitis, nes užtikrins nuolatines pajamas, suteiks apyvartinių lėšų.
„Iš tiesų, mes išpildėme tėvelio svajonę. Jis seniai kalbėjo apie vėjo jėgainės statybą, apie tai, kad šiame krašte būta malūnų,“ – „Šiaulių kraštui“ pasakojo Sonata Vasiliauskienė.
Jos tėvas, buvęs šio ūkio valdytojas, Algimantas Vaitekūnas sakė idėja statyti elektrinę „užsikrėtęs“ prieš 13 metų.
Vėjo „koridorius“
Satkūnų seniūnijos Mitkūnų kaimas įsikūręs netoli Latvijos. Šiose platumose vėjai gana stiprūs ir pastovūs. Praeina vadinamasis vėjo „koridorius“ nuo Rygos įlankos.
Elektrinę statė UAB „Sparnuotas vėjas“. Bendrovės atstovai mano, kad realią situaciją bus galima įvertinti kitų metų pavasarį. Jėgainė iškilo vasarą, kai nėra vėjuota, o lapkritis, išsiskiriantis vėjo stiprumu, šiais metais buvo ramus mėnuo.
Tačiau statybininkai pastebėjo nesitikėję šiose platumose tokio stipraus vėjo, kokį patyrė statybų metu. Jis atrodo stipresnis negu Biržų rajone, kur ūkininkas Kęstutis Armonas prieš dvejus metus pastatė tokią pat jėgainę.
Investavo apie 1,5 milijono litų
Ūkininkai Vasiliauskai į tėčio svajonę investavo 1,5 milijono litų. Iš banko paėmė apie 1,2 milijono litų paskolą. Europinė parama turėtų sudaryti 65 procentus lėšų.
Dokumentus ES paramai gauti ūkininkai pradėjo rengti 2010 metais. 2011 metų pabaigoje spėjo išlieti pamatus, o didžiosios statybos prasidėjo šių metų vasarą. Nuo liepos mėnesio vyko jėgainės bandymai.
Prancūzų firmos „Vergnet“ pagamintą 250 kilovatų galingumo jėgainę Mitkūnuose sumontavo du Prancūzijos specialistai. Ją prižiūrės UAB „Voltas“ iš Klaipėdos.
Dirbdama visu pajėgumu vėjo jėgainė per metus pagamins apie 550 tūkstančių kilovatų elektros energijos, kurią supirks bendrovė „Lesto“. Leidimą gamybai ūkininkai gavo iš Energetikos ministerijos. Su elektros bendrove sutartis sudaryta lapkričio 20 dieną. Už kilovatvalandę vėjo energijos ūkininkai gaus po 30 centų.
Tiesiogiai savo reikmėms naudoti jėgainės pagaminamos elektros jie negalės. Tam reiktų papildomų investicijų.
Sonata Vasiliauskienė „Šiaulių kraštui“ sakė dar nežinanti, per kiek laiko vėjo jėgainė atsipirks. Tačiau tokią jėgainę turintis Biržų rajono ūkininkas K. Armonas skaičiuoja, kad išlaidos galėtų būti padengtos per 5–6 metus.
Dvi tokio tipo jėgainės
Prancūziškos dvisparnės jėgainės, lyginant su kitomis tokio pat galingumo jėgainėmis, turi pranašumų. Dvisparnę jėgainę per valandą galima nuleisti žemėn ir remontuoti. Be to, jėgainė turi vadinamuosius sparnų aerodinaminius stabdžius, galima kraipyti sparnus.
Lietuvoje tokio tipo jėgainių šiuo metu veikia dvi – Biržų ir Joniškio rajonuose. Iš viso, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto teigimu, iš daugiau kaip šimto pareiškėjų gauti paramą vėjo jėgainėms statyti kol kas buvo tik trys ūkininkai.
Autorės nuotr.
TIPAS: Lietuvoje tokio tipo jėgainių šiuo metu veikia dvi – Biržų ir Joniškio rajonuose.
PRADŽIA: Ūkininkai Sonata ir Rimvydas Vasiliauskai pirmieji Joniškio rajone pasistatė vėjo jėgainę.
AUKŠTIS: Vėjo jėgainės aukštis – 55 metrai, abiejų sparnų ilgis – 32 metrai.
SVAJONĖ: Ūkininkas Algimantas Vaitekūnas 13 metų svajojo apie vėjo jėgainę, o ją pastatė dukra Sonata su vyru Rimvydu.