Naujausios
Varnėnų atakos varo į neviltį
Kaimų ir miestų gyventojams, auginantiems vaismedžius ar vaiskrūmius, jau įprasta, kad liepos mėnesį varnėnų pulkai suskrenda į vyšnių medžius, raudonųjų serbentų krūmus.
Tačiau šiemet gyventojus nustebino varnėnų atakos į obelis.
Laimutė ZIMKIENĖ
redakcija@skrastas.lt
Baiminamasi palikti be vaisių
„Šiemet nei vyšnių, nei serbentų gausiai neužderėjo, ir varnėnai jų nenulesė, — pasakojo “Šiaulių kraštui“ Pakruojo rajono gyventojas Kazys. — Tačiau praėjusią savaitę atskridę juodi varnėnų debesys nusitaikė į žiemines, raudonpusiais sultingais obuoliais besipuikuojančiais obelis. Obelys buvo nuniokotos, išlesioti obuoliai liko pūti ant žemės.“
Varnėnų atakų į obelis, pasak Pakruojo rajono gyventojo, dar nėra buvę.
„Paukščiai — ne mūsiškiai, ne Lietuvoje perintys ir vasarojantys. Jie didesni, agresyvesni ir užskrenda debesimis, — pastebi seniai kaime gyvenantis Kazys. — Manau, kad tai iš šiauresnių Baltijos kraštų — Latvijos, Estijos — migruojantys paukščiai. Galbūt dėl kai kurių priežasčių susivėlavę. Kitais metais atskrisdavo anksčiau ir išlesdavo, nuniokdavo tuo metu sirpstančias vyšnias, serbentus, trešnes. Blogiausia, kad šių paukščių jokiomis bauginimo priemonėmis neišgąsdinsi, nenubaidysi.“
Lietuvoje vasarojantys paukščiai, pasak vyro, nėra tokie agresyvūs. Jeigu jie ir sulesa uogą, kitą, tai ne mažiau sulesa ir vaismedžiams kenkiančių kirminų ar vabzdžių.
Kaimo gyventojai baiminasi, jog paukščiai gali juos palikti ir be vaisių. Kintant pasauliniam klimatui ir siaučiant gamtos stichijoms, žmonės žiemos atsargoms užsiaugina vis mažiau bulvių, kitų daržovių.
Nusiaubė vaiskrūmius ir kriaušes
„Mano pačios šeima nebeturi nei sveikatos, nei fantazijos bekovojant su varnėnais“, — “Šiaulių kraštui“ sakė Šiaulių rajono savivaldybės Ginkūnų seniūnė Vilija Kvasienė.
Anot moters, šiemet varnėnai nusiaubė ir sodo vyšnias, ir raudonuosius serbentus, o vėliau įsisuko į vasarines kriaušes bei obelis. „Vyšnias buvome apdangstę tinklais. Nepadėjo,–kalbėjo seniūnė. — Uogos buvo nulestos. Iš tinklų ištraukėme penkis įsipainiojusius varnėnus, paleidome į laisvę. O ką su jais daryti?“
Kriaušes Ginkūnuose migruojančių varnėnų pulkai atakuoja antrus metus iš eilės, vasarines obelis — pirmą kartą.
Anot V. Kvasienės, viena ginkūniškė skundėsi, kad šiemet varnėnų debesis įkrito į josios juodųjų serbentų krūmus ir išlesė alei vienos uogelės.„
Ginkūnų seniūnei žmonės yra guodęsi, kad nei blizgios folijos, nei polietileno juostos, nei visokios baidyklės ar keliamas triukšmas paukščių neatbaido, o iš užmestų tinklų jie išsivaduoja.
Skundų negavo
Šiaulių rajono administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Tatjana Plukienė sakė, kad dėl varnėnų padarytos žalos rajono gyventojai nesiskundė, seniūnai su prašymais reguliuoti šių paukščių gausą nesikreipė.
„Yra tekę padėti Kuršėnų ir Kairių seniūnijoms, sureguliuojant šiose vietovėse gerokai padidėjusią varninių paukščių populiaciją, — pasakojo vedėja. — Seniūnai su prašymais mažinti varnų gausą kreipėsi į rajono savivaldybę, savivaldybė — į Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamentą, kuris leido varnas medžioti ir pirotechniniais būdais baidyti.“
Leidimai buvo išduodami seniūnams, medžiojo medžiotojų būrelio nariai, teritorija, kurioje medžiota, buvo aptverta, saugoma policijos pareigūnų.
„Varnėnai yra kitokie paukščiai, kitokia jų daroma žala, ir veiksmai dėl jų gausos sureguliavimo turėtų būti kiti, — svarstė Tatjana Plukienė. — Pavasarį žmonės kelia šiems paukščiams inkilus. Seniūnai tikrai neprašys leidimo šaudyti varnėnus.“
Prieš varnėnus — bejėgis
„Kaip kovoti su varnomis jau turiu patirties ir kitus galiu pamokyti, tačiau prieš varnėnus — aš bejėgis“, — sakė Kuršėnų miesto seniūnas Vytautas Gedmontas.
Pasak seniūno, šiemet ir pernai Kuršėnų miesto parkuose bei kapinėse išnaikinta apie pusę tūkstančio aplinką teršiančių, didžiulį triukšmą keliančių varnų, ankstesniais metais — beveik po tūkstantį.
V. Gedmontas pasakojo, kad prie jų namo auga nemaža gintarinė trešnė. Liepos mėnesį ji buvo pilna saldžių, burnoje tirpstančių vaisių. „Kartą reikėjo pusdieniui, o gal dar trumpiau išvažiuoti. Kai grįžome — medyje vaisių nebebuvo, tačiau apie trešnę dar sukosi didžiuliai pulkai varnėnų.“
„Varnėnai nebijo nieko, baidyk nebaidęs — neišbaidysi,“ — tokia Vytauto Gedmonto nuomonė.
Laimutės ZIMKIENĖS nuotraukos
TAIKINYS: Šiemet nuo migruojančių varnėnų atakų neapsaugotos ir žieminės obelys.
Giedriaus BARANAUSKO nuotrauka
SAVIŠKIAI. Lietuvoje perintys ir vasarojantys varnėnai nėra tokie agresyvūs kaip praskrendantys svetimšaliai.
Komentaras
Varnėnų pulkai dar gali užskristi
Rita Zaksaitė, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros vyresnioji specialistė:
— Jokios gamtos anomalijos šiame reiškinyje nėra. Iš Latvijos, Estijos ir Rusijos varnėnai skrenda žiemoti. Ten, kur praeina paukščių migracijos takai, galima matyti įspūdingo dydžio būrius. Man pačiai neseniai teko stebėti ant aukštos įtampos tinklų sutūpusius ne mažiau kaip pusę tūkstančio šiaurinių varnėnų.
Į Lietuvos gyventojų sodus paukščiai nusitaiko dėl to, kad kelyje išalksta ir lesa tai, ką randa: vyšnias, trešnes, kriaušes, obuolius.
Varnėnų skridimas žiemoti nėra per vėlyvas, jie yra skridę ir vėliau, ir anksčiau, atsižvelgiant į klimato sąlygas tuose kraštuose, kur perėjo ir vasarojo. Tikriausiai ten nebebuvo ko lesti.
Paukščių migracija ir jų atakos į kelyje pasitaikančius sodus — visame pasaulyje paplitęs reiškinys. Būdų nuo to apsiginti — nėra. Nepadės nei tinklai, nei vėjo malūnėliai, nei statomos baidyklės. Geriau nevargti.
Migruojančių varnėnų pulkai dar gali užskristi į Lietuvos sodus, tačiau ilgai nebeužsibus.