Naujausios
Valgomieji hibiskai deri ir Lietuvoje
Augalas
Valgomieji hibiskai, kurie dar vadinami okra, gumbo, bamija, bhindi, damų piršteliais – dedešvinių šeimos augalas, šiltnamyje užaugantis net iki 2 metrų.
Augalas vienmetis, žydi dideliais penkialapiais žiedais.
Vaisiais žali, iki 18 centimetrų ilgio. Turi penkias pertvaras, kuriose – daug apvalių baltų sėklų. Maistui naudojami vaisiai – 3–6 dienų užuomazgos.
Hibiskų sėklos smulkios: 1 grame – apie 500 sėklų. Valgomųjų hibiskų giminaitės – kinrožės. Jos irgi kartais vadinamos hibiskais.
Augalo istorija
Vieni botanikai tvirtina, kad valgomieji hibiskai kilę iš Vakarų Afrikos karštų kraštų. Laukinių hibiskų randama Antilų salose. Kai kurie augalijos žinovai mano, kad hibiskų tėvynė – Indija.
Žinoma, kad Europoje valgomuosius hibiskus išplatino arabai. Nuo XIII amžiaus hibiskai jau buvo auginami ir mėgstami Pietų Europoje. Dabar hibiskai auginami daugelyje Europos, Azijos, Afrikos, Amerikos valstybių.
Vertė
Hibiskų vaisiuose – maždaug 90 nuošimčių vandens, kuriame daug gleivių. Sėklose yra net iki 40 nuošimčių aliejaus.
Vaisiuose-ankštyse yra A, C, B6 vitaminų, kalcio, magnio, fosforo, kalio, cinko ir kitų mineralinių medžiagų, angliavandenių, ląstelienos.
Vartojimas
Maistui naudojamos hibiskų ankštys ir lapai. Hibiskai gali būti valgomi žali ar trumpai apkepami.
Galima pridėti parūgštinančių priedų – citrinos sulčių, acto ar pomidorų. Ankštis galima supjaustyti griežinėliais ir kepti troškiniuose su mėsa.
Vaisiai skanūs ir marinuoti. Karibuose ankštys verdamos sriuboje kartu su žuvimi. Haityje troškinamos su ryžiais ir kukurūzais. Indijoje kepamos su prieskoniais ir cukrumi. Japonijoje populiaru su sojos padažu arba kaip tempuros įdaras. Brazilijoje troškinama su vištiena.
Lapų dedama į įvairius patiekalus, valgomi ir žali kaip salotos. Pakepintos ir sumaltos sėklos gali būti kavos pakaitalas. Iš sėklų taip pat spaudžiamas žalsvai geltonos spalvos aliejus, turintis malonų kvapą ir daug nesočiųjų riebalų rūgščių.
Ankštys šaldomos, džiovinamos, konservuojamos, turi tirštinimo savybių, todėl rekomenduojama dėti į sriubas ir įvairius padažus. Vaisiai maistui skinami jauni kas 3-4 dienos. Sunokę vaisiai pasidaro grubūs ir neskanūs.
Auginimas
Prieš sėją sėklas porą valandų reikia palaikyti šiltame vandenyje, nes kitaip sėklos dygsta ilgai.
Augalui paaugus iki 30 centimetrų, nugnybiama viršūnė, kad leistų daugiau šoninių ūglių. Auginami oranžerijose, žiemos soduose, šiltnamiuose.
Hibiskai – šilumos mėgėjai, todėl geriau juos auginti šiltnamiuose. Tačiau auga ir lauke, tik nebūna tokie aukšti ir vešlūs kaip šiltnamyje.
Sėklos sėjamos balandžio pabaigoje į gilias dėžutes ar puodelius, nes hibiskų šaknys ilgos. Pamirkytos sėklos įterpiamos 2–4 centimetrų gylyje.
Esant 15 laipsnių šilumai, daigai pasirodo po 1–2 savaičių. Hibiskai sodinami vienas nuo kito 30–40 centimetrų atstumu, nes nemėgsta vienas kito kaimynystės. Hibiskai auga gana greitai. Po 2–2,5 mėnesio jau galima imti derlių. Nuolat nuskinant ankštis, derliaus būna iki pat šalnų.
Parengė Feliksas GRUNSKIS
Felikso GRUNSKIO nuotr.
AUGALAS: Valgomasis hibiskas – vienmetis augalas. Vaisiai žali, iki 18 centimetrų ilgio.