Naujausios
Vaismedžiai genimi, kad ir paukštis praskirstų
Pavasaris – tinkamiausias laikas genėti ir formuoti vaismedžius. Gerai apgenėtas medis neužstos saulės šviesos kitiems augalams ir atsidėkos gausiu derliumi. Kaip tai padaryti? Patarimais dalijasi Šiaulių universiteto (ŠU) botanikos sodo dendrologas Vaidas Juknevičius.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Dendrologas pažymėjo, jog miesto teritorijoje saugotinus medžius ir krūmus persodinti, nupjauti ar genėti galima tik gavus savivaldybės leidimą. Be jo galima pjauti vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos medžius, sausuolius.
– Kada geriausias laikas genėti vaismedžius?
– Pagrindinis vaismedžių genėjimas prasideda pavasarį, kada oro temperatūra dieną ir naktį yra pliusinė. Genėjimu vadiname ir žiedų skainiojimą vėlyvą pavasarį. Vasarą vyksta kosmetinis genėjimas, formuojama laja. Rudenį dažniausiai pašalinamos ligotos, nudžiūvusios šakos. Sveikųjų storų šakų genėti vasarą ir rudenį nepatartina, nebent nebėra kitos galimybės.
Obelis galima genėti nuo dvejų metų, kai užauga iki 3-4 metrų aukščio.
– Kodėl reikia genėti vaismedžius?
– Genėjimas padeda reguliuoti derliaus kokybę. Nusilpusios šakos atima energiją iš augalo. Nupjaudami jas augalui palengviname naštą. Daugybės šakų medis nepajėgus aprūpinti maisto medžiagomis, derlius, pavyzdžiui, obuolių, būna daug mažesnis.
– Kokios pagrindinės vaismedžių genėjimo taisyklės?
– Pirmiausia išpjaunamos sausos, ligotos ir pažeistos apatinės šakos. Šakos retinamos taip, kad saulės spinduliai pereitų per viršutinės lajos šakas iki apatinių šakų ir pomedžio.
Negalima genėti vidinių šakų, paliekant neišgenėtas viršutines, nes tada visas svoris susidaro aukštai ir šakos tampa neatsparios vėjalaužai, sniegui. Reikia nugenėti stačiai augančias šakas, palikti kuo horizontalesnes.
Storos šakos pjaunamos sudarant pirmą pjūvį iš apačios ne arčiau kaip 5 cm nuo kamieno ir apie trečdalį šakos storio. Antras pjūvis pjaunamas iki galo, iš viršaus už pirmo pjūvio nuo kamieno. Trečiu pjūviu panaikinamas šakos kelmiukas, paliekant kuo mažesnį paviršiaus plotą.
Naikinti reikėtų šakas, augančias į medžio vidų, per daug atsilenkusias, besitrinančias viena į kitą.
Nupjovus šaką, dideles medžio žaizdas galima apipurkšti specialiu preparatu. Tepamas tepalas nelabai naudojamas, nes sudaro plėvelę. Po ja kaupiasi drėgmė ir kenkia medžiui. Dar naudojami vandens pagrindu sudaryti dažai, emulsijos, aliejai. Visa tai galima įsigyti sodo ir daržo parduotuvėse.
– Į ką reikia atsižvelgti prieš pradedant genėti?
– Svarbiausia žinoti, ką nori padaryti su medžiu. Nuo senos aukštos obels obuoliai krenta ir sudūžta. Tokį medį turėtumėme žeminti. Obelis dažniausiai genima ją žeminant, retinant, susiaurinant. Tokiu atveju reikia išpjauti į viršų augančius senus vilkūglius, persipynusias šakas ir šakas konkurentus. Pjauti neskubant, vis apžiūrint iš tolo, kurias šakas dar galima pjauti. Žeminti iki karkasinio medžio aukščio.
Medžių rūšių genėjimas šiek tiek skiriasi. Kaulavaisiai (slyvos, vyšnios) retinami mažiau.
Medžių priežiūrą (genėjimą, formavimą) supaprastina tinkamų rūšių ir veislių parinkimas: veislės siaura laja sodinamos jei mažai ploto, skiepyti svyruokliai medžiai – jei ribotas aukštis, rutulinės formos sodinamos, kur laja turi būti kompaktiška.
– Kokios klaidos dažniausiai daromos?
– Genint medžius draudžiama nupjauti lają ir palikti tik bešakį kamieną. Taip galima medį sunaikinti. Per daug išpjaustant šakas intensyviai auga vilkūgliai. Nupjaunant šakas negalima palikti ant stiebo šakų kelmelių.
Dažniausiai žmonės nupjauna storas karkasines šakas ir mano – medis jau nugenėtas. Taip nėra. Reikia retinti taip, kad tarp šakų galėtų praskristi paukščiai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
GENĖJIMAS: Šiaulių universiteto botanikos sodo dendrologo Vaido Juknevičiaus teigimu, genėjimas padeda reguliuoti derliaus kokybę. Nusilpusios šakos tik atima energiją iš augalo, o ne duoda naudos.