Naujausios
Užvenčio malūnas padeda pildytis šeimininkų svajonėms
Per septyneris metus Užvenčio malūnas, atsikratęs storo dulkių ir tinko sluoksnio, išvalytas nuo tepalų smarvės, gyvena visai kitokį negu iki tol — dvasingą gyvenimą. Malūno šeimininkų, Alvydo ir Mildos Knyzelių svajonės pildosi. Malūne ir šalia jo vyksta konferencijos, literatūriniai skaitymai, kūrybiniai plenerai, o neilgai trukus Ventos salose turėtų įsikurti kalvystės dirbinių parkas po atviru dangumi — pirmasis toks visoje Lietuvoje.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.t
Vėtrungė su 16 metrų aukščio saulutėmis
Užvenčio malūnas tiesiog švyti. Nesitiki, kad prieš septyneris metus jis duso nuo grubaus tinko sluoksnių ir dulkių, tepalų tvaiko.
Dabar ramybe alsuoja akmeninės Ventos pakrantės, takeliai, medinės jaukios skulptūrėlės. Malūnas, savininkų Mildos ir Alvydo Knyzelių rūpesčiu ir noru, tarytum prisipildė dvasios. Nežinia, koks dabar malūnas būtų, šių žmonių neatradęs. Nežinia, kaip patys Knyzeliai be malūno gyventų.
Apie malūną Knyzeliai kalba kaip apie gyvą būtybę: pagarbiai, atsargiai, tyliai, nenorėdami jo įžeisti, išgąsdinti. Tik vienybėje, derėdami su savo namais ir aplinka, neidami prieš savo prigimtį, Knyzelių teigimu, žmonės būna laimingi. „Mes laimingi, mūsų svajonės pildosi“, — šypsojosi užventiškiai.
Dabar Mildos ir Alvydo galvose nepaliauja suktis mintys apie šalia malūno, Ventos upės salose numatomą įkurti pirmąjį Lietuvoje kalvystės darbų parką po atviru dangumi.
Šiemet Užvenčio malūne pirmąsyk susirinkę aidėjo kalviai. Kūrėjams be galo patiko malūno erdvė, Venta ir visai netoli pakrantės esančios nemažos salos.
Idėja Ventos salose pastatyti kalvystės dirbinių, įkurti parką gimė kalvių kalviui Vytautui Jaručiui, kurio vaikystė prabėgo būtent Užventyje.
„Alvydai, — kartą manęs paklausė, — ar nebūtų galima vienoje saloje sustatyti savo dirbinių, kurių viduryje stovėtų 16 metrų aukščio vėtrungė su saulutėmis?“. “Kodėl, ne“, — pagalvojęs atsakiau. Vytautą aš suprantu. Jis nenori savo darbų išbarstyti po visą Lietuvą. Tegul geriau Užventyje palieka, tegul Lietuva į Užventį atvažiuoja“, — sakė Alvydas Knyzelis.
Gretimoje saloje dirbinius statyti pasišovė kiti kalviai: Česlovas Pečetauskas, Eugenijus Mikuckis, kiti kūrėjai. A. Knyzelis laukia žiemos, kuomet ant Ventos galės tempti akmenis, nes kai kurie dirbiniai turėtų atrasti savo vietą būtent ant akmenų. Kiti — tiesiog ant žemės. Vytautas Jarutis jau atvežė kryžių.
„Salos, kurių plotas užima beveik hektarą, nebus panašios į kapinaites. Manau, vėtrungė atrodys įspūdingai. Tokio aukščio — 16 metrų — vėtrungės nėra niekur kitur Lietuvoje. Po 9, 12 metrų vėtrungės stovi Veisėjuose ir Alytuje. Bet tenykščių vėtrungių sukasi tik viršutinė rodyklė, o čia — ir visos saulutės“, — tarytum matydamas įstabų vaizdą, pasakojo A. Knyzelis.
Malūno ir žmogaus draugystė
Milda ir Alvydas Knyzeliai su šypsena prisiminė pirmuosius susitikimus su malūnu.
„Teisybę pasakius, buvo net baisu. Šalimais malūno nelabai galėjo ir žmogaus koja įžengti. Neįsivaizduojamai šiukšlinos buvo pakrantės, o pačio malūno laukė, geriausiu atveju, mechaninių dirbtuvių likimas“, — pasakojo užventiškiai.
Iš pradžių Knyzeliai sutvarkė ir paleido dirbti senąją turbiną ir elektros generatorių prikėlė gyvenimui elektrinę. (Paskutinis malūno savininkas Jonas Smilgevičius taip pat gamino elektrą). Po truputį nuo storo sluoksnio tinko ir dulkių pradėjo gramdyti, valyti malūno sienas.
Malūnas po truputį pradėjo atsiverti, nušvito akmenimis. Žmonės malūnu pradėjo domėtis.
Dabar malūne įrengta konferencijų, pokylių salė, nedidelis viešbutis, sveikatingumo kompleksas su pirtimi, baseinu, treniruoklių sale. Iki malūno, Ventos pakrante tiesiasi kilometras sveikatingumo trasos. Išsipildė sena Mildos Knyzelienės svajonė — malūne rengiamos fotografijų parodos, veikia nuotraukų galeriją. Knyzeliai vieningai tvirtino, kad jiems labai svarbi malūno draugystė, kad esą vieni kitiems reikalingi.
Užvenčio malūne vyksta įvairūs renginiai, tačiau šeimininkai yra tvirtai nusprendę ir malūno viduje, ir aplinkui išlaikyti solidžią rimtį, dvasingumą.
„Malūnas atviras visiems, kurie pasiilgo ramybės, atgaivos. Dažnai atvažiuoja ir jaunavedžių poros, malūną lanko žmonės iš visos Lietuvos. Malūnas draugauja su žmonėmis. Mums tai labai svarbu“, — sakė Milda ir Alvydas Knyzeliai.
citata: „Idėja Ventos salose apstatyti kalvystės dirbinių, įkurti parką kilo kalvių kalviui Vytautui Jaručiui, kurio vaikystė prabėgo būtent Užventyje“
MALŪNAS: Užvenčio malūnas gyvena. Dvasingai, šviesiai. Jame ir šalia jo vyksta įvairūs kultūriniai renginiai: literatūriniai skaitymai, teatrų festivaliai, kūrėjų plenerai.
SALOS: Šalia Užvenčio malūno tekančios Ventos salose įsikurs vienintelis Lietuvoje kalvystės dirbinių muziejus. Vienoje salų stovės 16 metrų vėtrungė su besisukančia vėtrunge ir saulutėmis.
KRYŽIAI: Alvydas Knyzelis pasakojo, kad Vytauto Jaručio kryžiai kol kas ilsisi malūne, vėliau savo vietą atras Ventos salose.
SVAJONĖS: „Gal ir keista, bet malūnas padeda pildytis mūsų svajonėms“, — šypsojosi malūno savininkai Milda ir Alvydas Knyzeliai.
RAMYBĖ: Malūnas, Ventos pakrantės, sveikatingumo trasa dvelkia ramybe, atgaiva. Todėl ši erdvė ir traukia žmones.
Dalios KARPAVIČIENĖS nuotr.