Naujausios
Informatikos ir ryšių departamento viešoje šalies suvestinėje straipsnio rengimo metu buvo nurodytos 1 736 registruotos vagystės, iš jų 192 – iš gyvenamųjų patalpų. Šie skaičiai primena, kad vertinant namų saugumą neužtenka apžiūrėti vien pagrindinį įėjimą.
Saugumo specialistai rekomenduoja būstą vertinti kaip vientisą sistemą. Būsto apsauga turėtų apimti fizines kliūtis, elektroninę signalizaciją, vaizdo stebėjimą ir aiškų reagavimo į pavojų planą. Jei bent viena šios sistemos dalis neveikia, įsibrovėlis gali pasinaudoti būtent ja.
Brangi spyna nepadės, jei silpna durų stakta
Pirkdami naują spyną žmonės dažniausiai domisi jos gamintoju, užrakto sudėtingumu ir rakto apsauga nuo kopijavimo. Deja, net aukštos klasės spyna neapsaugos, jeigu ji įstatyta į silpnas duris arba išklibusią staktą. Reikėtų patikrinti, ar durų vyriai ir stakta tvirtai laikosi, ar užraktas iki galo įsistumia į jam skirtą vietą. Jei durys užsirakina tik jas stipriai pakėlus ar prispaudus, tai nėra vien naudojimo nepatogumas. Toks požymis gali rodyti išsikraipiusią konstrukciją.
Įsikėlus į anksčiau gyvenamą būstą verta pakeisti spynų cilindrus. Naujasis savininkas ar nuomininkas negali būti tikras, kiek rakto kopijų buvo pagaminta ir kam jos perduotos. Raktų taip pat nereikėtų žymėti pilnu adresu arba palikti automobilyje kartu su dokumentais, kurie išduoda gyvenamąją vietą.
Pirmojo aukšto langas – antros durys į namus
Atšilus orams langai ir balkono durys dažnai paliekami atverti net trumpam išėjus į parduotuvę ar kiemą. Visgi, pirmojo aukšto, rūsio ir prie stogelio ar medžio esančius aukštesnių aukštų langus įsibrovėlis gali pasiekti gana lengvai.
Paprasto lango rankenos uždarymas ne visada reiškia, kad konstrukcija patikimai užrakinta. Susidėvėjusius apkaustus galima lengviau paveikti iš išorės, todėl verta periodiškai patikrinti jų būklę ir sureguliuoti varčias. Pravertas langas neturėtų būti paliekamas be priežiūros, ypač naktį ar išvykus.
Saugumo ekspertai pataria langus ir terasos duris įtraukti į signalizacijos perimetrą. Magnetiniai kontaktai fiksuoja jų atidarymą, o stiklo dūžio ar judesio jutikliai suteikia papildomą apsaugos lygį. Svarbu, kad jutikliai būtų įrengti pagal konkretaus būsto išplanavimą, o ne vien ten, kur juos paprasčiausia pritvirtinti.
Garažas gali atverti kelią į visą namą
Nuosavuose namuose dažnai daug dėmesio skiriama paradinėms durims, tačiau pamirštamas garažas. Jo vartai, šoninės durys ar nedidelis langas gali būti silpnesni už pagrindinį įėjimą. Patekęs į garažą įsibrovėlis pasislepia nuo gatvės ir gali ramiau bandyti atidaryti duris į gyvenamąją namo dalį. Šios vidinės durys turėtų būti tokios pat tvirtos kaip lauko durys ir visuomet rakinamos. Garaže nereikėtų matomoje vietoje palikti namų raktų, automobilio dokumentų, nuotolinio vartų valdymo pultelio ar kopėčių. Pastarosios gali padėti pasiekti antro aukšto langus. Patikrinimo nusipelno ir sandėliukas, rūsys bei ūkinės patalpos. Ten laikomi dviračiai, elektriniai įrankiai ir sodo technika yra lengvai realizuojamas turtas, todėl šios erdvės neturėtų likti už bendros apsaugos sistemos ribų.
Kamera mato, tačiau nebūtinai sustabdo
Vaizdo kamera gali užfiksuoti įvykį ir padėti nustatyti jo aplinkybes, tačiau viena netinkamai nukreipta kamera nėra visa apsaugos sistema. Jos vaizdą gali užstoti augalai, naktį gali nepakakti apšvietimo, o pranešimas apie judesį savininką gali pasiekti per vėlai. Prieš įrengiant stebėjimą svarbu nustatyti kritines zonas: įėjimus, terasos duris, vartus, privažiavimą ir nuo gatvės mažiau matomą namo pusę. Reikėtų reguliariai patikrinti įrašymo kokybę, teisingą laiką, atminties talpą ir nuotolinės prieigos saugumą.
Veiksmingesnis sprendimas – kai vaizdo stebėjimas derinamas su signalizacija bei profesionaliu reagavimu. Pavyzdžiui, EUROCASH1 siūlo elektroninę namų apsaugą, vaizdo stebėjimą ir analitiką, SOS sprendimus bei apsaugos ekipažo iškvietimą. Tokios paslaugos esmė yra ne vien užfiksuoti įsibrovimą, bet ir užtikrinti, kad į gautą signalą būtų reaguojama visą parą.
Signalizaciją reikia ne tik turėti, bet ir naudoti
Saugumo sistema nepadeda, jeigu šeimininkai jos neįjungia trumpam išeidami, nes pakeitus baldų išdėstymą jutikliai pradėjo skleisti klaidingus signalus arba seniai išsikrovė belaidžių įrenginių baterijos.
Bent kartą per metus verta atlikti sistemos patikrą. Reikėtų įsitikinti, ar visi jutikliai suveikia, ar pranešimai pasiekia atsakingus asmenis ir ar apsaugos paslaugų teikėjas turi aktualius kontaktinius duomenis. Būtina pasidomėti, ar sistema turi atsarginį maitinimo ir ryšio kanalą nutrūkus elektrai arba internetui. Kodus turėtų žinoti tik tie žmonės, kuriems jų iš tikrųjų reikia. Buvus darbuotojui, nuomininkui ar kitam reguliariai į namus patekdavusiam asmeniui, prieigos kodą rekomenduojama pakeisti.
Silpnoji vieta kartais yra žmogaus įprotis
Net geriausia įranga nekompensuoja kasdienių klaidų. Atsarginis raktas po vazonu, neužrakintos durys dirbant kieme, atviri vartai ar viešai paskelbta atostogų pradžia gali suteikti nusikaltėliui reikalingą progą. Svarbu susitarti ir su vaikais: jie neturėtų nepažįstamiesiems pasakoti, kada namuose nebūna suaugusiųjų, kur laikomi raktai ar kaip išjungiama signalizacija. Kaimynams naudinga palikti kontaktinį numerį, kad pastebėję praviras duris, svetimą automobilį ar neįprastą judėjimą galėtų greitai susisiekti.
Namų saugumo patikrą verta atlikti ne jau įvykus vagystei, o bent kartą per metus ir po kiekvieno didesnio remonto. Apeikite būstą iš išorės, patikrinkite kiekvieną galimą įėjimą ir įvertinkite, ar apie pavojų būtų ne tik pranešta, bet ir laiku sureaguota. Užrakintos durys yra būtina apsaugos dalis, tačiau saugūs namai prasideda ten, kur nepaliekama vienos lengvos alternatyvos.