
Naujausios
Ūkininkus vėl neramina lengvinamos žemės įsigijimo sąlygos
Rugsėjo 12 dieną Dotnuvoje (Kėdainių rajonas) vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos susirinkime aktyviai diskutuota dėl rengiamų pataisų, kurios iki neįsivaizduojamų aukštumų sukeltų ir taip dideles žemės ūkio paskirties žemės kainas ir nebeliktų iki šiol veikiančių saugiklių, be kurių, anot Ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojos joniškietės Lilijos Šermukšnienės, gali kilti grėsmė nacionaliniam saugumui. Dėl to kreiptasi į Seimą ir Vyriausybę. Taip pat Ūkininkų sąjunga turi pastabų dėl numatomos mokesčių bazės keitimo ir prašo imtis skubių sprendimų dėl sudėtingų meteorologinių sąlygų kai kuriuose šalies regionuose.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Projekte nebelieka saugiklio
Posėdyje Dotnuvoje dalyvavusi Ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotoja joniškietė Lilija Šermukšnienė, pristačiusi žemės pardavimo saugiklių projektą, „Šiaulių kraštui“ sakė, kad rengiamuose Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimuose nebelieka jokio slenksčio užsieniečiams.
„Išlieka tik anksčiau numatyta pirmumo eilė, kad gali pirkti dirbantis tą žemę asmuo, gaunantis 50 procentų pajamų iš žemės ūkio, jaunas ūkininkas iki 40 metų ir bent trejus metus gyvenantis tos pačios savivaldybės, kurioje perka žemę, teritorijoje bei ten vienerius metus ūkininkaujantis asmuo.
Tačiau atsiranda nauja galimybė: jeigu žemės pardavėjas su konkrečiu pirkėju susitaria, kad parduos hektarą, pavyzdžiui, už 15 tūkstančių eurų, – o tokios kainos nė vienas iš pirmumo eilėje esančių negalės mokėti, – apribojimo nebelieka. Nėra reikalavimo, kad pirkėjas būtų trejus metus vykdęs žemės ūkio veiklą, deklaravęs žemės ūkio naudmenis ir pasėlius, nebereikia ir ūkininko pažymėjimo.
Tad susitarusieji tarpusavyje galės laisvai sudaryti sandėrį. Ir taip žemę supirks bet kas iš užsienio šalių, pavyzdžiui, kad ir iš Kinijos ar Rusijos. Kyla prielaida, kad gali atsirasti grėsmė nacionaliniam saugumui“, – žemdirbių nuogąstavimus dėstė L. Šermukšnienė, nuolat pastabas išsakanti ir Seimo Kaimo reikalų komiteto, ir sudarytos specialios komisijos posėdžiuose.
Prisidengiama fraze „reikalauja Briuselis“
Pasak jos, pakeitimai rengiami Žemės ūkio ministerijos klerkų, kurie prisidengia fraze, kad to „reikalauja Briuselis“, nors nieko panašaus nesą.
Pakanka pasižvalgyti į kitas Europos Sąjungos šalis. Saugikliai, anot Ūkininkų sąjungos atstovės, egzistuoja visur. Danijoje žemę pirkti turi teisę tik tie, kurie šalyje gyvena penkerius metus, o įsigiję turi per pusę metų įsirengti bazę, registruoti ūkį ir įsipareigoja dirbti jame ne mažiau kaip 10 metų. Prancūzijoje yra sudaryta speciali komisija, kuri vertina sandėrius. Jeigu matoma, kad žemės kaina „išpūsta“, gali užprotestuoti pardavimą. Švedijoje apskritai griežta tvarka: ten net tėvas sūnui negali palikti žemės, jeigu šis neturi žemės ūkio srities išsilavinimo.
Siūloma pasinaudoti gerąja kitų ES šalių praktika ir įvesti vieną bendrą saugiklį, kad „žemės ūkio paskirties žemės fizinis ar juridinis asmuo gali įsigyti ne toliau kaip 30–50 kilometrų atstumu nuo žemę įsigyjančio ūkininko ūkio ar juridinio asmens įregistravimo vietos“.
Nepritaria susiejimui su sąlyginiais galvijais
Taip pat Ūkininkų sąjunga dar kartą pabrėžia nepritarianti žemės susiejimui su sąlyginiais galvijais. Mat numatoma, siekiant gyvulininkystės plėtros, nebetaikyti tokiems ūkiams žemės įsigijimo ribojimo iki 500 hektarų.
„Valdai keliolika bendrovių, gyvulius vienais metais buhalteriškai perkeli į vieną jų, kitais metais – į kitą. Sakykim, turi 2000 galvijų, ir kaskart perki po 2000 hektarų žemės“, – galimą būdą manipuliuoti pataisomis iliustruoja L. Šermukšnienė. Dėl naujo pataisų punkto abejones dar šių metų kovą išsakė ir Seimo Teisės kanceliarijos departamentas.
Rezoliucijoje Seimo kaimo reikalų komitetui ir Žemės ūkio ministerijai prašoma taisyti teisės aktų spragas, leidžiančias įsigyti juridinius ūkio subjektus, tai yra – akcijas (pajus) kartu su šiems subjektams priklausančia žeme, apeinant įsigyjamos žemės ribojimo vienam asmeniui nuostatas.
Prieštaraujama dėl apmokestinimo lengvatos
Lietuvos ūkininkų sąjunga turi priekaištų ir dėl planuojamo mokesčių bazės keitimo, dėl kurio kreipėsi ne tik į Kaimo reikalų komitetą bei Žemės ūkio ministeriją, bet ir į Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir Finansų ministeriją. Pelno mokesčio įstatyme numatyta, kad juridiniai asmenys, vykdantys investicinius projektus, investuojantys į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamą pelną galėtų sumažinti iki 100 procentų patirtoms išlaidoms kompensuoti, o užsiimantys mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla, gautų papildomų lengvatų. Tuo tarpu, ūkininkai, dirbantys kaip fiziniai asmenys, tokių galimybių neturėtų.
Kreipimesi prieštaraujama ir dėl apmokestinamo pelno lengvatos, taikant 5 procentų mokestinį tarifą kooperatinėms bendrovėms, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant už parduotus savo narių pagamintus ir iš jų įsigytus produktus. Nors L. Šermukšnienė sako pati visada skatinusi ir skatinanti žemdirbių kooperaciją, bet ši lengvata sudaro galimybę stambiesiems mokėti mažiau: tiesiog visos bendrovės taps kooperatinėmis bendrovėmis, kur galės kooperuotis, pavyzdžiui, vyras, žmona, vaikai.
Lietuvos ūkininkų sąjunga Vyriausybės bei Seimo prašo imtis neatidėliotinų sprendimų ir dėl sudėtingų meteorologinių sąlygų Lietuvos regionuose. Dėl nesiliaujančio lietaus kai kuriuose rajonuose ūkininkai nebegali nuimti derliaus, tad prašoma jiems netaikyti sankcijų neįvykdžius grūdų pardavimo sutarčių, nenušienavus pievų ir neapsėjus juodojo pūdymo bei nepasiekus investicinių projektų priežiūros rodiklių.
Autorės nuotr.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotoja Lilija Šermukšnienė sako, kad kitose ES šalyse apribojimai žemės ūkio paskirties žemei įsigyti taikomi, tad neverta kalbėti, kad iš mūsų „reikalauja Briuselis“.