Naujausios
Ūkininkus stulbina valdžios kuriamas absurdas
Prasidėjus darbymečiui laukuose, ūkininkai, norintys pasitelkti žmonių trumpalaikiams darbams, susidūrė su problema: dirbti kelias dienas žmonės nesutinka, nes bijo būti išbraukti iš Darbo biržos sąrašų. Ūkininkai mato ir daugiau ribojimų, kai kurie esą ir absurdiški.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Skatinamas nedarbas
„Mes galėtume pavasarį akmenims dirvose rinkti, vėliau — šienapjūtės, derliaus nuėmimo darbuose savaitei — kitai įdarbinti po keliolika žmonių, bet šie neina. Sako: aš galiu tik nelegaliai dirbti. Jeigu bent dienai įsidarbinsiu, Darbo birža pasidės “paukščiuką“, jog mane įdarbino, išbrauks iš sąrašų. Kitas atsisako: jei bent kiek dirbsiu, socialinės pašalpos neteksiu. Vadinasi, žmogus norėtų dirbti, bet... negalima. Nesuprantu, kodėl jis, savaitę kitą tedirbęs, negali liktu Darbo biržos sąrašuose“, — piktinosi esama tvarka Ginkūnų agrofirmos žemės ūkio bendrovės (Šiaulių rajonas) vadovas Arūnas Grubliauskis ūkininkų susitikime apskrities viršininko administracijoje.
Ūkininkas iš Joniškio rajono Juozas Žebrauskas išsakė kitą išgyvenimo problemą. Jo nuomone, jeigu valdžia būtų bent kiek pasirūpinusi, kad kaimiečiams būtų sąžiningai mokama už pieną, šiandien nebūtų tokių didelių eilių prie dalijamų kruopų. „Karvutė per amžius išmaitindavo visą šeimą. O kas dabar? Karvė sodyboje tapo retenybe. Valdžia propaguoja alternatyvius verslus: megzti pirštines, gaminti molinius švilpukus... Kiek Lietuvai tų švilpukų reikia? Ar jie išmaitins kaimo šeimas?“
„Kur dėti ūkį?“
Kęstutis Andrijauskas, ūkininkavęs 120 hektarų Radviliškio rajone, su apmaudu kalbėjo apie tai, kaip skaudžiai pensinio amžiaus ūkininkus skriaudžia garsioji „naktinių mokesčių“ sistema.
„Laikas deklaruoti savo pasėlius, tačiau aš rimtai galvoju, ką daryti — likviduoti savo pajėgų ūkį, ar dar dirbti? Turiu jėgų, naujų sumanymų, norėčiau toliau plėtoti savo ūkį. Tačiau dėl to kas mėnesį vietoj dviejų tūkstančių litų pensijos tegaunu vos keturis šimtus,“ — pasakojo K. Andrijauskas.
Ūkininkas, buvęs tremtinys, svarsto: likvidavus ūkį, jis, nieko neveikdamas, gautų sumažintą pensiją — apie 1600 litų. Du jo samdomi darbininkai taptų valstybės išlaikytiniais Darbo biržoje. Ir visiškai neaišku, kas būtų su jo dabar naudojama žeme.
Kruopių seniūnijos (Akmenės rajonas) ūkininkas Saulius Tupikas, norėdamas, kad dalis jo žemės neužpelkėtų ar neužželtų mišku, pasirašė sutartį europinei paramai gauti pagal pievų priežiūros programą. Vadovaujantis nuostatomis, pievų žolę nuo liepos vidurio galima nupjauti, tačiau kategoriškai neleidžiama ją palikti pievoje.
„Kur tik įmanydamas rašiau raštus — kur padėti žolę? Susmulkinti ir paskleisti ją tame pačiame plote negalima. Šieno mano ūkyje nereikia, į sąvartyną žolės nepriima. Kur padėti apie 600 — 700 kubinių metrų žolės?“ — neranda sprendimo ūkininkas.
Ūkininko K. Andrijausko, kitų patyrusių žemdirbių nuomone, draudimas paskleisti susmulkintą žolę vietoje, yra nesąmonė — mulčiavimas tik pagerina žolyną. Tuo tarpu S. Tupikas iš vienos valdiškos įstaigos yra susilaukęs net „saliamoniško“ atsakymo vienu sakiniu: reikėjo galvoti prieš imant europinę paramą.
Kantrybė senka
Tris valandas trukusioje diskusijoje krašto ūkininkai kalbėjo ir apie nelogiškus įsigyjamo valstybinės žemės ploto apribojimus, visiškai sumenkusią melioracijos sistemų priežiūrą, sunkiai įmanomą žemių konsolidavimą, ūkininkams primestą realiais skaičiavimais nepagrįstą rinkliavą už atliekas, piktžolynų invaziją iš gretimų neprižiūrimų valstybinės žemės plotų, nepagrįstai didelius reikalavimus, etnografines sodybas pritaikant verslui, daug kitų kasdieninių sopulių.
„Visi valdininkų neišmanymo, nesugebėjimo padariniai prislegia paprastą žmogų. Mūsų kantrybė turi ribas — reikia judinti valdžią, kad ieškotų protingesnių sprendimų“, — taip ir panašiai kalbėjo ūkininkai.
Pasiskirstę grupelėmis, ūkininkai redagavo klausimus raštu žemės ūkio ministrui Kazimierui Starkevičiui, kad, sulaukę jo audiencijos, išgirstų visus šalies ūkininkus kamuojančių problemų sprendimo variantą.
Radviliškio rajono ūkininkas Kęstutis Andrijauskas: „Įvairiose valdžiose dabar — daugybė neišmanančių žemės ūkio, kaimiečių gyvenimo specifikos“.
SPĄSTAI: Joniškio rajono ūkininkas Juozas Žebrauskas: „Galbūt sąmoningai padaryta taip, jog ūkininkas negali būti Seimo nariu“.
EILĖS: Saulius Tupikas iš Akmenės rajono: „Lėšos melioracijai kasmet mažėja keleriopai — ateina laikas, kad į balas pasėliuose teks žiūrėti gal penkerius metus“.
Autoriaus nuotr.