Naujausios
Ūkininkams neramu dėl iššalusių pasėlių
Šiaurės Lietuvos ūkininkai su nerimu žvelgia į rudais kilimais virtusius iš rudens gražiai žaliavusius rapsų ir žieminių kviečių laukus. Vietomis jų išgyveno vos penktadalis. Kai kurie žemdirbiai tikisi, kad jie dar atsigaus, o kai kur laukuose jau burzgia traktoriai ir pasėliai atsėjami.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Už iššalusius gaus išmokas
„Žieminių kviečių vietomis išlikę tik 20 procentų. Rapsų padėtis atrodo šiek tiek geresnė. Po užėjusio kelių dienų lietaus dar turėtų atsigauti,“ – pasižvalgęs po savo laukus „Šiaulių kraštui“ sakė Kepalių seniūnijos (Joniškio rajonas) ūkininkas Vaclovas Puidokas.
Kviečių pasėliai reti, žemdirbys tikisi, kad jie dar krūmysis, o jei ne – grūdai bus stambesni. Atsėti javų ir rapsų jis negalvoja.
Už iššalusius laukus ūkininkas gaus išmokas iš draudimo bendrovės, nes pasėlius draudžia. Tačiau sako, kad daugiausia jam padeda dievas, o ne draudimas, kuris tik padengia išlaidas sėkloms.
„Praėjusiais metais mano rapsus iškūlė liūtis su ledais. Už 68 hektarus pasėlių gavau 11 tūkstančių litų išmoką. Jei paskaičiuotume, kiek užauginęs derlių būčiau gavęs...“ – ranką numoja ūkininkas.
2013-aisiais už toną rapsų supirkėjai siūlė apie 1100–1150 litų.
Trūko sniego dangos
Pakruojo rajono Lygumų seniūnijos augalininkystės ir sėklininkystės ūkio savininkas Algirdas Laurikietis sako, kad iš 370 hektarų 'Spelta' veislės žieminių kviečių laukų 10 hektarų žuvo šimtu procentų. Keturi hektarai iššalo Armonaičiuose, šeši – Poškiečių kaime.
'Spelta' kviečiai – labai seni, jie buvo išvesti iš laukinių kviečių, gerai prisitaikę prie atšiauresnių gamtos sąlygų. Todėl turėtų būti atsparūs ir neiššalti. Tačiau vietomis ir jie neatsilaikė. Žiema pas mus pasitaikė nesnieginga. Tuo tarpu, Vidurio, Pietų Lietuvoje sniego danga pasėlius apsaugojo,“ – aiškino ūkininkas.
Kvietrugiai, Pakruojo rajono ūkininko teigimu, išgyveno gerai, o apie rapsus kalbėti dar anksti. Prieš 18 metų juos vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs auginti Algirdas Laurikietis yra patyręs, kad gražiai atrodęs po žiemos laukas paskui ima nykti. Bet gali būti ir atvirkščiai.
Ūkininkas pasakojo praėjusiais metais žieminius rapsus pasėjęs vėluodamas, nes vėliau nuėmė pupų derlių. Tačiau dabar atrodo, kad tie pasėliai gyvybingesni.
Tūkstančiai litų – kaip į balą
Pasėlių A. Laurikietis nebedraudžia.
„Vienais metais kaip į balą išmečiau daugiau kaip 60 tūkstančių litų. Nors laukas priesmėlio dirvoje atrodė išdegęs, kaip sudžiūvęs šienas, vienos dienos pritrūko iki stichinės sausros, ir išmokų negavau. Kitais metais sumokėjau net 80 tūkstančių litų, nes draudžiant žiemines reikėjo privalomai drausti ir vasarines kultūras. Vėl – nieko. O dabar labai pakilo draudimo įmokos, nebeapsimoka,“ – pasakojo ūkininkas.
Pakruojo rajono atstovas mano, kad geriausia būtų įkurti žemdirbių savišalpos kasą.
„Jei būtų savišalpos kasa, sumokėtume mes, ūkininkai, dalį pridėtų valstybė. Jei nebūtų stichinių padarinių, pasėliai peržiemotų gerai ir nereikėtų kompensuoti, tie pinigai kauptųsi. O dabar mes paremiame užsienio bendrovę,“ – mano ūkininkas.
Vienas laukas iššalo 100 procentų
Gaižaičių kaimo ūkininkas Laimonas Dacas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad 100 procentų iššalo 32 hektarų žieminių kviečių laukas. Nors ir lietuviška kviečių veislė, tinkama vietos klimatui, bet neatlaikė. Jį netrukus atsės. Kiti laukai išsilaikė neblogai.
„Dėl rapsų dar neaišku, su klaustuku. Matysime šiek tiek vėliau. Gali būti, kad irgi reikės kai kur sėti iš naujo. Pasėlių nedraudėme,“ – teigė ūkininkas.
Kartu ūkininkaujanti jo mama Kazė Dacienė pridūrė: jeigu kvadratiniame metre dirvos išlikę dešimt rapsų daigelių, dar tikėsis šiokio tokio derliaus.
Autorės nuotr.
RAPSAI: Po žiemos atrodę visai nunykę rapsai vietomis po truputį atželia.
PAGALBA: Joniškio rajono ūkininkas Vaclovas Puidokas sako, kad daugiausia jam padeda dievas, o ne draudimas, kuris tik padengia išlaidas sėkloms.
NUOSTOLIAI: Gaižaičių kaimo ūkininko Laimono Daco valdose 100 procentų iššalo 32 hektarų žieminių kviečių laukas.