Naujausios
Turizmo versle ugnikalnio pelenus keičia potvyniai
Pelenais spjaudęsis Islandijos Ejafjadlajokudlio ugnikalnis šį pavasarį apvertė daugybės keliautojų planus. Kelionių agentūros pajuto ugnikalnio išdaigas, keliautojams buvo siūloma keisti kelionės laiką arba atsiimti pinigus. Kompensacijos tokiais atvejais nėra mokamos dėl sutartyse numatytų neįveikiamų aplinkybių (force majeure). Dabar, nurimus ugnikalniui, potvyniais paplūdo Lenkija.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Neįveikiamos aplinkybės
Šiauliuose veikiančių kelionių agentūrų atstovai sako, kad dabar prieš pirkdami kelionę žmonės pasiteirauja, kas bus, jei planus apvers gamtos stichija.
Pasak Šiaulių „Baltic Clipper“ turizmo vadybininkės Eglės Marcinkienės, šiuo metu situacija yra stabili. Visai kas kita buvo balandį, kai netilo agentūros telefonai.
„Geranoriškai bendradarbiavo gidai, išskridusieji nebuvo palikti gatvėje, o apgyvendinti, — sako vadybininkė. — Žmonės suprato, kad tai — ne kelionių organizatorių kaltė ir klaidos.“
Tiems, kurie negalėjo išskristi į suplanuotą kelionę, siūlytos dvi galimybės — perkelti kelionės datą arba atsiimti pinigus. Vieni iš keliautojų, kurių skrydžiai buvo atšaukti, rinkosi keliones keltu. Kiti susigrąžino pinigus ir atidėjo atostogas tolimesniam laikui.
„Viskas žmonėms grąžinta iki paskutinio cento: grąžinti aviabilietų pinigus užtruko apie mėnesį, o kelionių pinigai buvo grąžinti greitai.“
„Travevitos“ savininkė Gražina Garuolienė prisimena sudėtingą situaciją: klientai norėjo skristi, o ugnikalnis — neleido. Įstrigusių užsienio šalyse klientų bendrovė neturėjo.
Pasiruošusiems keliauti žmonėms siūlyta grąžinti pinigus arba rinktis kelionę kitu laiku: daugiausia žmonės atsiėmė pinigus ir sakė bandysiantys keliauti kitu transportu, nes atostogų laiko koreguoti negalėjo.
„Klientai reagavo ramiai, tik svarstė, ar pinigai bus grąžinti. Organizatoriai lėšas grąžino, tad problemų neiškilo. Buvo ir tokių, kurie lėktuvu nebeskrido dėl psichologinių priežasčių — įvaryto baimės jausmo, — sako G. Garuolienė. — O papildomų kompensacijų, reikalausi ar ne, nėra, nes kelionės neįvyko dėl sutartyse numatytų neįveikiamų aplinkybių (force majeure), tarp kurių yra ir gamtos stichijos“.
Baimę kelia potvyniai
„Kelionių centro“ direktorė Jovita Mirošničenko mato, kad keliautojai dar baiminasi skrydžių lėktuvu. Populiarios kelionės autobusu į Čekiją, Vengriją. Bet kyla ir nauja baimė — žmonės nerimauja dėl kilusių potvynių.
„Manau, kad šis sezonas turizmui bus prastesnis, o viena iš to priežasčių — nerami gamta“, — svarsto direktorė.
„Delta-interservis“ vadybininkė Diana Remeikytė įsitikino: “Čia yra gamta — iš jos nieko nepaprašysi.“ Dabar klientai pirmiausia pasiklausia, ar pinigai bus grąžinami, jei vėl išsiverš ugnikalnis ar ištiks kita gamtos stichija.
„Kai mums lėšas grąžina aviakompanija, tada mes grąžiname klientams, — sako D. Remeikytė. — Tais, kurie įstrigo kelionėje, pasirūpina jos organizatoriai“.
Pagaliau nurimo
Islandijos Ejafjadlajokudlio ugnikalnis nebėra aktyvus. Didžiosios Britanijos meteorologijos biuro Vulkaninių pelenų tyrimo centras, teikiantis Europos oro erdvės kontrolieriams prognozes apie vulkaninių pelenų judėjimo kryptį, praneša, kad paskutinis išmestas dulkių ir pelenų debesis Islandijos pietryčiuose išsisklaidė.
Naujienų agentūros praneša, kad vulkaninis aktyvumas pastebimai sumažėjo savaitgalio dienomis ir dabar praktiškai visai nurimo. Ugnikalnis į 2100— 3000 metrų aukštį toliau išmeta garų stulpus, tačiau žymesnio pelenų kiekio nepastebėta.
Ejafjadlajokudlio ugnikalnio išsiveržimas prasidėjo šių metų kovo 20 dieną, o balandžio 14-ąją ugnikalnis į atmosferą išspjovė didžiulį vulkaninių pelenų debesį, dėl kurio buvo sutrikęs oro eismas. Iš ugnikalnio pasklidę pelenai privertė atšaukti per 100 tūkstančių skrydžių virš Atlanto vandenyno ir Europos.
SKRYDŽIAI: Dėl ugnikalnio išspjautų pelenų buvo atšaukta per 100 tūkstančių skrydžių, sugriovusių daugybės žmonių darbo ir atostogų planus.
POTVYNIS: Dabar Lenkiją siaubiantys potvyniai kelia nerimą keliautojams.