Naujausios
Tulpių karalystėje auga 200 rūšių
Praėjusį savaitgalį minios žmonių skubėjo į jubiliejinę tulpių žydėjimo šventę Burbiškyje (Radviliškio rajonas), o Žagarės (Joniškio rajonas) ir apylinkių gyventojai, spalvingų pavasario žiedų gerbėjai, jau gali lankyti vietos gėlininkės Genovaitės Mitrikienės tulpių plantacijas. Moteris augina apie 200 rūšių šių gėlių, iš tolo marguojančių tarsi žiedų kilimas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Tulpių kilmai
Genovaitės Mitrikienės tulpių kilimai banguoja vėjyje, nuo pagrindinio kelio slepiami aukštų medžių ir tujų. Nuo vieškelio kylantys dulkių tumulai jų grožį greitai prigesintų.
Baltos, baltai žalios, geltonos, raudonos, violetinės, burgundiško vyno spalvos, rožinės, rusvos, nėriniuotais krašteliais, vadinamosios šerkšninės, banguotos ir pasipūtusios lyg papūgos – papūginės, žemos, vos keli centimetrai nuo žemės, ir klasikinės aukštai siūbuojančios taurės, pilnavidurės tarsi senovinių darželių bijūnai.
O kur dar tulpės panašiais į rožių žiedais arba lyg lietais iš vaško, kitos gi nustebina, nes iš tolo atrodo dirbtinės, siūtos iš atlaso. Būtina paliesti, kad įsitikintum – gyvas augalas, ne audinys.
Apie 10 tūkstančių svogūnėlių
Žiedų jūroje skleidžiasi Almos Adamkienės vardu pavadintos veislės tulpės, yra ir istorinių, išvestų 1898 metais. Tokių G. Mitrikienė matė ir prieš kelerius metus su dukra lankydamasi Olandijos tulpių šventėje.
Moterį sužavėjo landšafto dizainerių iš tulpių, hiacintų, narcizų parkuose ir laukuose susodintos juostos, grafinės figūros.
„Jei dar kartą gyvenime Olandijos gėlynus pamatyčiau, daugiau nieko nebenorėčiau“, – sako ji.
Genovaitės Mitrikienės sodyboje per visą teritoriją besitęsiančiose keturiose plačiose lysvėse pasodinta daugiau kaip 200 rūšių apie 10 000 svogūnėlių.
„Anksčiau dar daugiau turėjau, sumažinau“, – sako gėlininkė.
Visas šis grožis pradeda skleistis balandžio antroje pusėje ir žydi iki gegužės pabaigos. Ankstyvesnės veislės nuvysta, tada ateina eilė pasirodyti vėlyvosioms.
Galima sodinti net žiemą
Rudenį moteris visas tulpes sugebėjo pasodinti per dvi dienas. Nužydėjusias ir nudžiūvusias iškasti prireiks maždaug savaitės, tada jau į talką atskubės ir „gaspadorius“. Svarbu surasti kiekvieną naują svogūnėlį, kai kurie jų būna prisikabinę šaknele prie motininio svogūno ir slypi gana giliai.
Antžeminę dalį reikia atskirti, svogūnus nuvalyti, sudėti į dėžutes ir džiovinti. Moteris juos laiko daržinėlėje.
Tulpes patariama sodinti rugsėjį, tačiau G. Mitrikienė šį darbą atlieka spalį. Anksčiau, jos nuomone, svogūnėlius dar gali apnikti kenkėjai. Pasitaikė, kad kai kurias tulpes sodino net lapkritį. Jau susiruošė eiti į gėlyną, kai atvažiavo netikėti svečiai. Maišelį su svogūnėliais paliko padėtą lauke ir pamiršo. Kitą rytą šeimininkė apsižiūrėjo, kad tulpės sušalusios, svogūnai kaip akmenukai. Bet pasodino atitirpusius. Ir nieko, pavasarį sudygo.
„Galite sodinti, kol užšąla dirva. Jei lengvai kasate, nėra įšalo, nieko baisaus, jei svogūnėlius sukišite net viduržiemį“, – aiškina gėlininkė.
Tulpių sodinimo ypatumai
Žagarietė tulpes sodina kvadratiniais sklypeliais pagal veisles. Tarp jų palieka po vieną tuščią vagelę.
Dirvą prieš sodinant patręšia rudeninėms gėlėms skirtomis trąšomis, pelenais.
Moteris skersai lysvės iškasa maždaug 10 centimetrų gylio griovelį ir į jį sukiša svogūnėlius. Tada kasa naują griovelį ir žemes sukrečia ant pasodintos eilės. Taip keliauja pamažu per visą lysvę.
„Grioveliuose sodinti vieni juokai. Bet jei kiekvienam svogūnėliui po duobutę kasčiau, užtrukčiau keliskart ilgiau“, – aiškina G. Mitrikienė.
Tulpių svogūnėliai paprastai gerai išgyvena, tačiau kartais juos puola puvinys. Svogūnėlius pagraužti mėgsta ir pelės, ir vandeninės žiurkės. Kadangi prie gėlininkės sodybos yra nemaža kūdra, moteris spėja, kad vienais metais minėtos žiurkės suėdė apie dešimt metrų susodintų tulpių.
Tulpės pajuto Černobylio avariją
Tulpėmis žagarietė susidomėjo dar sovietiniais metais. Augindavo raudonas, kurios buvo labai populiarios per kovo 8-ąją.
Tais metais, kai Černobylio atominėje elektrinėje įvyko avarija, visos gėlininkės tulpės nurudavo. Bet pakenkta buvo tik antžeminė dalis. Svogūnėliai kitais metais sėkmingai sudygo.
Vėliau pradėjo rastis įdomesnių rūšių, tad G. Mitrikienė ėmė jų ieškoti, pirkti, siųsdintis ir plėsti savo gėlynus.
Autorės nuotr.
POMĖGIS: Genovaitė Mitrikienė kasmet ieško vis naujų tulpių veislių, kuriomis papildo savo kolekciją.
NĖRINIAI: Išskirtinio grožio, tarsi nėriniais padabintos, šerkšninės tulpės.
ATLASAS: Šios tulpės iš tolo atrodo dirbtinės, tarsi siūtos iš atlaso.
PLANTACIJA: „Plantacijoje“ auga daugiau kaip 200 rūšių tulpių.
KILIMAI: Spalvingos tulpės atrodo kaip kilimai.
MARGUMAS: Nuo tulpių žiedų margumo net akyse mirga.
TRIKAMPIAI: Kai kurių tulpių žiedlapiai smailūs kaip trikampėliai.
MĖGIAMOS: Gėlininkės teigimu, daugelis pirkėjų pageidauja baltų tulpių.
BIJŪNAI: Neapsirikite – tai ne senovinio darželio bijūnai, bet tulpės.
ŽALIOS: Šių tulpių pumpurai išskleis dviejų pereiannčių spalvų – baltos ir žalios – žiedus.
LYSVĖS: Gėlininkė tulpes sodina plačiomis lysvėmis.
RŪŠIS: Banguotos papūginės tulpės.
ŠVELNUMAS: Švelnių spalvų žiedai.