Naujausios
MANO ŽAISLO ISTORIJA
Trys lėlės lėmė tris vaikus
Vakarų Lietuvos verslo kolegijos Šiaulių fakulteto dekanė Raimonda Tamoševičienė išsaugojo mylimą vaikystės trijulę: lėles Antaną, Gretą ir Gugą. Kiekviena lėlė turi ypatingą istoriją.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Atsisveikinimas su vaikyste
1984 metų gruodžio 4 dieną šešioliktojo gimtadienio proga Raimondai tėvai padovanojo lėlę Gugą. Didelę lėlę jiems pavyko nupirkti „iš po prekystalio“.
Dovanodami dukrai palinkėjo: „Dovanojame tau paskutinę lėlę. Daugiau tu mums dovanosi vaikus“. Ši dovana – tarsi Raimondos atsisveikinimas su vaikyste.
Tėvų linkėjimas išsipildė. R. Tamoševičienė – devyniolikos Vytauto, trylikos Monikos ir dar trejų neturinčio Tautvydo mama.
Jiems gimus, didžioji lėlė buvo atžalų augimo matas. Kas didesnis – Guga ar mažylis?
Lėlės vardas Guga atkeliavo iš ponios Raimondos pusbrolio šeimos. Pusbrolio dukra Gabija save vadino Guga.
Lėlė Guga iki šiol vilki tuos pačius drabužius. Tik bežaisdama dukra nutraukė blakstienas.
„Čia yra mano Antanas“
Taip R. Tamoševičienė pristato antrąją gyvenimo lėlę. Ji pirkta 1979 metų gegužės 1 dieną. Būtent tądien Raimondos šeima rengėsi į dėdės jubiliejų. Dešimtmetė sunkiai sirgo ir turėjo likti namie. Kad ligoniukei nebūtų liūdna, tėvai dovanojo lėlę.
Lėlės vardo istorija susijusi su R. Tamoševičienės močiute – aukštaite iš Rokiškio, kuri visada melsdavosi šventam Untonui (Antanui).
Močiutę šeima lankydavo savaitgaliais. Sekmadienį močiutė vis ką nors Raimondai ar broliui siūdavo. „Nu šventam Untonui pasmelsiu, anas nepyks“, – pasiteisindavo dėl sekmadieninio darbo.
Taip lėlei ir prilipo vardas. R. Tamoševičienė net vyriausiąjį sūnų svarstė pavadinti Antanu. Vėliau, dukrai išrinkusi močiutės – Monikos – vardą, Antaną (toks buvo ir senelio vardas) „paliko“ brolio šeimai.
Lėlė Antanas dukart buvo išmestas, bet abu kartus sėkmingai grįžo namo.
Kraustantis iš buto į butą, Antanas buvo atsidūręs šiukšlių maiše: „Jau buvau įmetusi šiukšles į mašiną, kai pamačiau Antaną. Lipau jį išsitraukti, net vairuotojas patalkino“.
Parsinešusi Antaną paslėpė namuose. Prabėgus kiek laiko, mama nustebo: „Taigi Antaną mes išmetėme, kodėl jis vėl pas mus namuose?!“
Antrą kartą Antanas į šiukšlių maišą pateko R. Tamoševičienei jau suaugus. Bet širdis neleido brangios lėlės išmesti.
Dovanos kuria likimą
Lėlė Greta – eilinio gimtadienio dovana, dovanota tarp Antano ir Gugos. Vardas Greta pasirinktas neatsitiktinai – lėlė yra vokiška. Vien savo kilme ji išsiskyrė iš to meto lėlių.
Dar vienas brangus vaikystės atsiminimas – miniatiūrinis molinis ąsotėlis, kurį, baigus pradines klases, padovanojo pirmoji mokytoja Dalia Dapkuvienė.
Tėvelio dovanotas žiedas R. Tamoševičienę lydi kaip talismanas.
„Sakoma, kad vardas turi įtakos žmogaus likimui. Gal ir dovanos gyvenimą kuria? – svarsto R. Tamoševičienė. – Jei vaikui dovanoji žaislą su meile, nuoširdžiai, iš širdies į širdį, iš rankų į rankas, lieka kažkas ypatingo, prie ko norisi prisiglausti.“
Trijų vaikų mama savo atžaloms dovanojo ir dovanoja žaislų. Tiki, kad šios dovanos bus malonios ir po daugelio metų.
Saugomiems žaislams yra skirtas kampas šeimos spintoje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
LĖLĖS: Trys Vakarų Lietuvos verslo kolegijos Šiaulių fakulteto dekanės Raimondos Tamoševičienės lėlės: (iš kairės) Greta, Antanas ir Guga.
ĄSOTĖLIS: Molinis miniatiūrinis ąsotėlis – pirmosios mokytojos dovana.