Naujausios
Tolimame krašte — gilus šiauliečio pėdsakas
Šiaulietis teisininkas ir kultūrologas Jonas Nekrašius, žygio Olego Truchano keliais Lietuva— Tasmanija dalyvis, sako, kad ši kelionė jam padėjo suvokti, kuo tolimasis kraštas taip žavėjo garsųjį keliautoją. Kelionės įspūdžiai suguls teisininko monografijoje apie garsųjį šiaulietį.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Pastebėjo naujų keliautojo bruožų
Pirmoji J. Nekrašiaus kelionė O. Truchano keliais 2005 metais vedė į Vokietiją, kur nuo 1944 iki 1948 metų garsusis keliautojas gyveno ir mokėsi. Jau tuomet J. Nekrašius puoselėjo slaptą svajonę nuvažiuoti į Tasmaniją.
„Rengdamas knygą, negalėjau įsivaizduoti, kaip parašyti apie Tasmaniją. Kuo ši sala O. Truchaną patraukė? Nuvykęs supratau — sala nuostabi, gamta — unikali, laukinė, žmogaus beveik nepaliesta. Necivilizuotas kraštas, kuris galbūt išliko nepakitęs per 40 ar 100 tūkstančių metų. O. Truchanas pasirinko teisingą kelią — saugoti šį įstabų kampelį, kuomet, prasidėjus elektrifikacijai, pradėtos tvenkti srauniosios kalnų upės“, — sako J. Nekrašius.
Kelionė, kurioje be J. Nekrašiaus dalyvavo da keliolika šiauliečių, atskleidė naujų garsiojo keliautojo bruožų: kuklumą, nepaprastą atsidavimą idėjai.
„Pastebėjau, kad atvykimas į salą O. Truchanui davė dar daugiau galimybių save realizuoti, jis čia atsiskleidė kaip menininkas. Garsusis keliautojas sugebėjo pažinti kitos šalies gamtą taip, kaip net vietiniai nesugebėjo“, — pastebi J. Nekrašius.
Pasak J. Nekrašiaus, fotoaparatas O. Truchanui buvo vienas iš geriausių įtikinimo būdų, padėjęs atrasti savo požiūrį į Australijos gamtą ir atskleisti Tasmanijos grožį.
Ryšiai — per kultūrą
Kelionėje J. Nekrašius praleido tris savaites, skrydžiais įveikė 55 tūkstančius kilometrų.
Ekspedicija, pasak J. Nekrašiaus, susidėjo iš trijų dalių: pažintinės, mokslinės-gamtinės (išstudijuoti O. Truchano kūrybos ir veiklos pėdsakus), bei užmegzti ir plėtoti ryšius su tautiečiais Australijoje, Tasmanijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Su pirmaisiais tautiečiais keliautojai susitiko Sidnėjuje, kur yra gausi, gerai organizuota lietuvių bendruomenė, turinti savo patalpas, kavinę. Tarp jos narių yra ir iš Šiaulių kilę Jurgis ir Nata Liutikai: Jurgio tėvas Česlovas Liutikas buvo vienas iš „Aušros“ muziejaus įkūrėjų.
Su tautiečiais keliautojai susitiko ir Melburne: šiame mieste yra daug lietuvių meno kolektyvų, kurie ne kartą viešėjo Lietuvoje.
Didelį įspūdį keliautojams paliko susitikimas Tasmanijos universitete, kur yra įsikūręs Baltų tyrinėjimo centras. Nors, pasak J. Nekrašiaus, Tasmanijoje nėra daug lietuvių, bet universitetas turi labai gražias lietuviškas tradicijas, leidžia leidinį „Baltic Paper“.
Lietuviai apžiūrėjo tūkstančio egzempliorių lituanistinę biblioteką, kurioje surinkti leidiniai apie Lietuvą anglų kalba.
„Buvo netikėta, kad susitikime viena lietuvaitė skambino kanklėmis, dainavo lietuviškas dainas, o kita studentė, australė, skaitė pranešimą apie A. Baranausko “Anykščių šilelį“. Šį pranešimą ji skaitys ir Jungtinėse Tautose“, — įspūdžius pasakoja J. Nekrašius.
Visiems Australijos, Naujosios Zelandijos, Tasmanijos lietuviams keliautojai iš Lietuvos paliko naujausių lietuviškų knygų, žurnalų, DVD, CD įrašų.
„Atsiranda ryšys tarp tautiečių per kultūros mainus“, — džiaugiasi J. Nekrašius.
Susitiko su artimaisiais
Kelionę O. Truchano keliais 23 ekspedicijos dalyviai pradėjo vasario 7 dieną, užkopdami į aukščiausią Australijoje T. Kosciuškos kalną. Viršukalnėje keliautojai iškėlė Lietuvos, Šiaulių miesto savivaldybės bei Žemaitijos draugijos vėliavas, o prie obelisko pritvirtino metalinę žygio emblemą, skirtą O. Truchanui.
Po šios simbolinės ekspedicijos pradžios keliautojų laukė skrydis į Hobarto miestą Tasmanijoje.
Hobarte lietuvius pasitiko garsiojo keliautojo žmona Meira Truchanas. Susitikime, kuriame dalyvavo O. Truchano sesuo Nina Kantvilas ir vietiniai lietuviai, pažinoję garsųjį keliautoją, M. Truchanas pademonstravo vaizdo filmą su vyro darytomis nuotraukomis.
„Užfiksuoti vaizdai atskleidė, koks įžvalgus fotografas ir gamtos populiarintojas buvo O. Truchanas“, — sako J. Nekrašas.
Po bendruomenės susitikimo keliautojai iš Hobarto autobusu išvyko į Strachan miestą: prasidėjo Melvos suplanuotas žygis.
Pirmas įveikė upę
Lietuviai Tasmanijoje praleido puspenktos dienos: keliavo per visą rytinę šios salos dalį, aplankė nacionalinius parkus.
Pasak J. Nekrašiaus, svarbiausia kelionės dalis buvo kruizas Gordono upe. O. Truchanas tyrinėjo šią upę bei pats pirmasis kanoja ją visą perplaukė.
„O. Truchanas Lietuvoje buriavo, tad Tasmanijoje pasigamino tokią pat jachtą, kokią turėjo Šiauliuose, ir kanoją. Jo kanoja buvo sudedama — nešiojama: taip garsusis keliautojas įveikdavo krūmus ir kalvas“, — sako J. Nekrašius.
Gordono upe O. Truchanas plaukė nuo ištakų iki pat žiočių, o keliautojų grupė plaukė laivu nuo žiočių ir atgal apie 15-20 mylių.
„Keliose vietose sustojome, vaikščiojome su Melva, kuri pasakojo įdomią istoriją. Kuomet pirmą kartą Olegas perplaukė upę, vietiniai nustebo: “Iš kur tu toks atsiradai?“. O. Truchanui paaiškinus, kad atplaukė nuo upės pradžios, vietiniai netikėjo, sakydami, kad jis negalėjo atplaukti: upė itin srauni, akmenuota“.
J. Nekrašius apie šį faktą buvo tik girdėjęs, todėl nudžiugo laive pamatęs žemėlapį, kuriame pažymėta, jog būtent O. Truchanas pirmasis perplaukė Gordono upe.
Žemėlapyje J. Nekrašius rado ir garsiojo keliautojo vardu pavadintą 685 metrų aukščio kalvą bei tūkstantmečių pušų draustinį. Šias labai storas, nedegančias ir tūkstantmetes pušis O. Truchanas išgelbėjo nuo kirtimo.
Gyvas atminimas
Strachan mieste J. Nekrašius susirado ir aplankė paminklą O. Truchanui.
Šį paminklą J. Nekrašius rado lankytojų centre, kuriame yra įkurtas ir gamtos muziejus. Paminklas, išskobtas iš pušies, vaizduoja rankas, laikančias fotoaparatą.
Ekspozicijos stende „Dvi upės, penki žmonės“ tarp labiausiai nusipelniusių Gordono upės tyrinėtojų pagerbtas ir O. Truchanas.
Didžiulį įspūdį J. Nekrašiui paliko virš įėjimo į lankytojų centrą anglų kalba parašyti O. Truchano žodžiai, kad negalima gamtos niokoti ir žaloti, reikia ją išsaugoti, praturtinti ateinančiomis kartomis.
Keliautojai iš Lietuvos kreipėsi į minėto muziejaus administraciją, prašydami leidimo pritvirtinti ekspedicijos, skirtos O. Truchanui, emblemą. Administracija pažadėjo pažadą įvykdyti.
Pasak J. Nekrašiaus, nors O. Truchanas žuvo prieš 36-erius metus, jo atminimas — įprasmintas, o palikimas — populiarinamas.
„Prieš kelionę svarsčiau, ar Australijoje dar rašoma apie šį iškilų šiaulietį, ar minimas jo vardas. Buvo malonu išgirsti, kad praėjusiais metais vyko operos “Olegas“ pirmosios dalies premjera. O praėjusiais metais buvo populiari daina, skirta O. Truchanui, kurią sukūrė žinomas Australijos kompozitorius ir dainininkas“, — džiaugiasi J. Nekrašius.
Teisininkas į Lietuvą parsivežė praėjusiais metais išleistą knygą „Tasmania Vision“, kurioje visas skyrius skirtas O. Truchanui.
ARTIMIEJI: Iš kairės: Olego Truchano žmona Melva Truchanas, sūnėnas mokslininkas Gintaras Kantvilas bei sesuo Nina Kantvilas prie Ninos namų Hobarte.
ĮPRASMINIMAS: Paminkle, skirtame O. Truchanui, vaizduojamos fotografo rankos ir fotoaparatas.
PAGARBA: Strachan lankytojų centras svečius pasitinka O. Truchano žodžiais apie gamtą.
PASIEKIMAS: O. Truchanas pirmasis įveikė sraunią ir akmenuotą Gordono upę.
KELIAUTOJAS: Jonui Nekrašiui kelionė atskleidė naujų O. Truchano asmenybės bruožų.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.
ŽENKLAS: Žygiui Olego Truchano keliais pažymėti buvo sukurta emblema.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Išnaša: „Garsusis keliautojas sugebėjo pažinti kitos šalies gamtą taip, kaip net vietiniai nesugebėjo.
Faktai apie Olegą Truchaną:
Olegas Truchanas (1923-1972) gimė Šiauliuose. Vokiečių okupacijos metais baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1944 metais pasitraukė į Vokietiją. Buvo įstojęs į Miuncheno universitetą studijuoti teisę, bet kartu su kitais studentais pakliuvo į perkeltųjų asmenų stovyklą. 1948 metais išvyko į Tasmaniją.
Tasmanijoje O.Truchanas išgarsėjo kaip keliautojas, gamtos tyrinėtojas ir geografas. Jis buvo vienas iš pirmųjų europiečių, suvokusių nepaprastą Tasmanijos laukinės gamtos grožį. 1958 metais baidare perplaukė Serpentino ir Gordono upes.
O. Truchanas visą savo gyvenimą paaukojo Tasmanijos gamtai išsaugoti. Tragiškai žuvo tyrinėdamas Gordono upę 1972 metų sausio 6 dieną. Kūnas buvo sudegintas, o pelenai išbarstyti virš Gordono upės.
Australijos ir Indijoje gyvenenti jo dukra Anita Truchanas. Australijoje sukurtas videofilmas „The Spirit of Olegas“.