Naujausios
Tetos sodyba pakvietė į gimtinę
Šiauliečiai Regina ir Antanas Jonuškos prieš ketverius metus nupirko apleistą, ilgai laukusią žmogaus mirusios Antano tetos sodybą. Ji tarsi kvietė buvusius užventiškius dažniau grįžti į gimtąjį miestelį. Ji šaukėsi žmogaus rankų. Per kelerius metus mylima ir puoselėjama sodyba taip išgražėjo, kad tapo viena iš gražiausių seniūnijoje ir Kelmės rajone.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Užvenčio trauka
Regina ir Antanas Jonuškos turi namą Šiauliuose, Medelyno mikrorajone. Sklypas – aštuoni arai. Daug vietos užima namas, šiltnamis. Tačiau užtenka erdvės ir gėlynams. Aplinką šeima gražiai tvarko ir puoselėja.
Regina mansardoje įkūrė senų daiktų muziejų. Laikraščiais išklijavo sienas. Sustatė senovines spintas, skrynias, kitokius senus baldus, išdėliojo senovinius daiktus.
Bet nuolat jautė gimtinės trauką. Abu su vyru kilę iš Užvenčio. Norėjo čia turėti savo kampą, kad būtų kur apsistoti atvažiavus į kapines arba šiaip pasiilgus gimtinės, panorėjus pavaikščioti Ventos pakrantėmis.
Kai dukros nusprendė parduoti mirusios Antano tetos sodybėlę, nedvejodami ją nupirko.
„Pirmąją vasarą sutvarkėme patį namelį, kad būtų kur apsistoti, kai atvažiuojame padirbėti, – pasakoja ponia Regina. – Kitais metais ėmėmės tvarkyti aplinką. Šešerius metus sodyboje niekas nebuvo gyvenęs. Suvešėję krūmai, suvėžėjusios senos obelys. Prižėlę daug ko nereikalingo. Bet mes tokie darboholikai. Tiesiog buvo kur išsilieti. Ir sklypas čia didesnis negu aplink namus. Daug erdvės kūrybai.“
Neišmetė senų daiktų
Jonuškos išpjovė senus vaismedžius ir vaiskrūmius. Pasodino naują sodą. Prie namelio pristatė terasą. Dvejojo, ar nenugriovus seno tvartelio. Bet susilaikė. Geriau jį restauruos. Tvartelio sienas išpuošė senais troboje ir pačiame tvartelyje rastais daiktais. Grėblys, kauptukas, keptuvės, puodai, šakutės ir šaukštai tapo originaliomis puošmenomis. Krosnies durelėse įrėmino piltuvėlį – sieną papuošė originalus paveikslas.
Gausybė pasagų. Iš jų sukomponuotos gėlytės. „Man patinka seni daiktai, – pasakoja sodybos šeimininkė. – Palikome net geležines lovas.“
Senos vyro tetos lovos stovi kaip stovėjusios nedideliame miegamajame. Tik užklotos šiuolaikiniais žydro atlaso užtiesalais. Jos kambariui suteikia ypatingą aurą.
R.Jonuškienė pasakoja, jog namelyje stengęsi išlaikyti autentišką planavimą. Negriovė sienų. Perstatė tik krosnį. Vidaus sienas atnaujino plytelėmis ir apmušalais, lauko – lentelėmis.
Dirbo patys. Kartais Regina pagalbos paprašydavo Užventyje gyvenusio nagingo savo pusbrolio. Jis pagal sodybos šeimininkės brėžinius padarė medinius apvadus langams. Jos sesuo padėjo originaliai ištapetuoti kambarius.
Artimieji kartais patys klausdavo: „Na, architekte, ką dar priplanavai?“
Gėlių daigai išauga Šiauliuose
Dvylikos arų sklypas aplink trobelę Užventyje, pasak R.Jonuškienės, leidžia kūrybiškiau varijuoti derinant medžius ir gėlynus.
Sodybos akcentas – didelis gėlių ir žalumynų alpinariumas. Gvazdikėliai kelia savo galvas aplink obelis. Šalia pastatų žydi vazonai, gėlės kerojasi šalia pamatų. Gausybė spalvų, kvapų, formų.
Augalėlius ponia Regina išsiaugina pati. Rudenį iškasa jų gumbelius, nurenka sėklas. O vasario mėnesį vėl sukiša į žemę vazonėliuose ir loveliuose. Daigus augina Šiauliuose. Ten gyvena, šildo namus, nuolat pastovi temperatūra. Pasak moters, jai patinka įvairiausios begonijos. Jos atsparios, patvarios, tvirtos, nuolat žydinčios gėlės.
Sodina ir petunijų, serenčių, senoviškų darželių gėlių. Pripirkti daigų dviem sodyboms būtų per brangu.
„To negalėčiau sau leisti, jeigu reikėtų kasdien eiti į darbą ir plušėti nuo aštuonių iki penkių, – atvirauja moteris. – Vyras dirba Metrologijos tarnyboje. Dar turime nedidelį versliuką. Prekiaujame įvairiais prietaisais. Mano pareigos sutvarkyti dokumentus, vesti buhalterinę apskaitą. Tai neužtrunka labai ilgai. Todėl imuosi kitos širdžiai mielos veiklos.“
Ypač smagu Jonuškoms darbuotis Užventyje. Šiuo metu jie restauruoja senąjį tvartelį. Iškala plokštėmis. Čia ketina pasidaryti gyvenamą kambarėlį, įsirengti patalpų susidėti daiktams.
Per dieną padirbėję pavakaroja terasoje. Jonuškų vaikai kartais nesupranta, kam tėvams reikia naujo vargelio, kam puldinėti iš Šiaulių į Užventį.
„Bet man malonu čia atvažiuoti, – aiškina ponia Regina. – Prisiplanuoju daug darbų. Juos padarau ir nepavargstu. Žiemą vakarais dar prikuriu riešinių, primezgu anūkėms šalikų ir kepuraičių.“
Kartais šiauliečių šeimai sukirba mintis senatvės dienas praleisti Užventyje. Užtektų vietos. Kiek čia jos reikia dviems žmonėms? Tik Šiauliuose esantis jų muziejus Užventyje nesutilptų.
Autorės nuotr.
DARBŠTUMAS: Reginos Jonuškienės darbštumas ir sumanumas apleistą sodybą Užventyje prikėlė naujam gyvenimui.
GĖLĖS: Reginos ir Antano Jonuškų sodyba žydi nuo ankstaus pavasario iki šalnų.
ŠAŠLYKINĖ: Originali šašlykinė papuošė sodą ir tarnauja, kai atvyksta svečių.
DAIKTAI: Senosios sodybos šeimininkės naudoti daiktai neišmesti, o padėti ilsėtis suteikia sodybai šilumos ir naujai įprasmina jos gyvavimą.
POILSIS: Gera pailsėti prie ne nugriauto, o išpuošto tvartelio.