Taupymo planas moko tik atimti

Taupymo planas moko tik atimti

Taupymo planas moko tik atimti

Kai kurie politikai, finansų ekspertai tvirtina, kad valstybėje pinigų yra ir tikrai nebūtina jų atiminėti iš pensininkų ar jaunų mamų. Reikia tik turėti valios paimti tuos pinigus: pažaboti kontrabandą (skaičiuojama, kad kontrabandinė rinka Lietuvoje gali siekti maždaug 1,5— 1,8 miljardo litų per metus), sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei realiomis priemonėmis skatinti verslininkus lįsti iš „šešėlio“.

Denisas NIKITENKA

Gynė valdininkiją

Tai, kad daugelyje valstybės sektorių vis dar išlaidaujama ir gyvenama ne pagal kišenę, pripažino ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ji net pasakojo, kad gavusi ministerijų pageidavimus 2011 metams, kurie šiųmečius viršijo 4 milijardais litų. Vis dėlto savo retorikoje ministrė tėškė ir didelį atgarsį sulaukusią frazę: „Jeigu kas pasakys, kad išlaidos nemažėja dėl to, kad valdininkija išlaidauja, tai esu pasirengusi tokiam žmogui, atsiprašau už pasakymą, trenkti į snukį, nes skaičiai rodo visiškai kitą dalyką“.

Kol prie valstybės vairo stovintys politikai visaip bando teisintis ir ginti savo sprendimus, ekspertai jau drąsiai ragina nustoti švaistyti pinigus bei, anot Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio, „įteisinti sąnaudų ir naudos analizę kaip priemonę nuo korupcijos ir bukų sprendimų“.

Pasak šio ekonomisto, kur kas geresnis už mokesčių didinimą biudžeto pajamų šaltinis yra šešėlinės ekonomikos mažinimas. Jis papildomų pajamų šaltinį taip pat mato ir kontrabandoje.

„Normali apskaita ir kasos aparatai turguose būtų sprendimas, kuris sugriautų kontrabandos schemą“, — teigė R. Kuodis.

Jis siūlo akcizinių prekių kontrabandos problemą išspręsti didelėmis baudomis baudžiant ir tuos, kurie jas perka.

Prasta strategija?

Buvęs finansų ministras, Seimo narys Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad vadinamuoju kriziniu laikotarpiu dabartinė Vyriausybė nebuvo sukūrusi aiškios strategijos, kaip akumuliuoti papildomas pajamas.

„Akivaizdu, kad reikėjo gerinti eksporto ir vidaus vartojimo parametrus. Net 85 procentai Europos Sąjungos (ES) lėšų, skirtų infrastruktūros vystymui, duoda didžiulę grąžą valstybės biudžetui: apie 30 procentų pajamų mokesčių pavidalu ir tiek pat — darbo užmokesčio sąskaita. Tada didėja vartojimas. Pažvelkime — per pastaruosius metus statybos sektoriaus rodikliai Lietuvoje nukrito kone labiausiai visoje Europos Sąjungoje“,— dėstė A. Butkevičius.

Jo apskaičiavimais, pernai nebuvo panaudota apie 2,5 milijardo litų ES lėšų, šiemet „kraitis“ — apie 8 milijardai litų.

Jo manymu, šalyje viešąsias paslaugas ir valdymo kaštus reikėjo mažinti ne visas programas apkarpant 15— 20 procentų, bet paliekant ir 100 procentų finansuojant tas, kurios išties gyvybiškai svarbios, skatina ekonomikos augimą, o kitas reikėtų apskritai panaikinti.

„Pažvelkime — valstybinėse institucijose net funkcijų dubliavimo neatsisakyta. Dar nepamąstyta, kuriuos mokesčius galima buvo didinti, o kokių ne, nes verslininkai pasirinko lengviausią kelią -- siekdami išgyventi, pasitraukė į “šešėlį“. Ir akcizai padidinti neįvertinus gretimų valstybių rinkų, nes ėmė dar labiau vešėti kontrabanda“, — teigė A. Butkevičius.

KOMENTARAI

„Pavyzdys — privatus sektorius“

Giedrius KADZIAUSKAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas:

— Dar tvirtinant 2010 metų biudžetą buvo akivaizdu, kad kiti metai bus labai sudėtingi. Tų rezultatų, kuriuos bandė mums įpiršti Vyriausybė, nebuvo. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų sistema. Buvo daug investuota į jos centralizavimą, daug kas perkelta į elektroninę erdvę, pakeistas Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas. Tačiau pokyčių nematome. O juk net 9 milijardai litų yra išleidžiami būtent per viešuosius pirkimus, tad tas taupymo efektas turėjo būti matomas. Apskaičiavome, kad įvedus skaidrų mechanizmą viešuosiuose pirkimuose galima būtų sutaupyti 5— 7 procentus nuo tų 9 milijardų litų.

Kitas dalykas — garsiai eskaluotas vadinamųjų Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijų darbas. Saulėlydžio komisija buvo skirta optimizuoti valstybės valdymą. Ką matėme? Tik bendrą algų mažinimą valstybės tarnautojams, politikams. Tačiau stiprios politinės valios sprendžiant abejotinų institucijų likimą nebuvo. Vienas įstaigas reikėjo naikinti, o kitas — plėsti, pritraukiant kuo daugiau profesionalų, kurie dirbtų efektyviai. Čia svarbiau yra kokybė, bet ne kiekybė.

Šešėlinės ekonomikos ir kontrabandos problemų didesnėmis baudomis nepavyks išspręsti, kadangi nūdieną nusikalsti skatina pati ekonominė situacija, ji motyvuoja trauktis į „šešėlį“. Tai priklauso nuo mokestinės aplinkos.

Pažvelkime, kokie yra dideli mokesčiai, kiek daug darbdaviui kainuoja išlaikyti pavaldinius. Būtina atstatyti tą tvarką, kuri buvo iki mokestinės reformos. Tuomet labai daug smulkiojo verslo atstovų grįžtų iš „šešėlio“.

Kovoje su kontrabanda įmanoma pasiekti teigiamų rezultatų tik sumažinus akcizus kurui, tabakui, alkoholiui iki minimalaus Europos Sąjungos lygio. Būtina akcentuoti šių dalykų svarbą diskutuojant Europos Parlamente ar Europos Komisijoje, paaiškinti, kad Lietuva yra viena tų valstybių, kuri patenka į kontrabandos rizikos zoną, tai — šalis, kurioje kontrabandos kultūra yra gaji.

Valstybėje pinigų yra, reikia tik juos paimti ir optimizuoti viešąsias paslaugas taip, kaip savo veiklą optimizavo privatus sektorius.

 

„Valstybė pasižymi lėšų švaistymu“

Rimantas RUDZKIS, banko „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas:

— Neabejotina, kad dabartinėje situacijoje optimalus iždo pajamų didinimo būdas yra gamybos skatinimas. Čia priemonių arsenalas didelis: supaprastinti smulkių įmonių apskaitą, jų veiklos reglamentavimą ir leidimų gamybai jose išdavimą, atgaivinti bankų kreditų rinką aktyvinant valstybės garantijų teikimą ir iš esmės sumažinant „popierizmą“ atitinkamose institucijose. Taip pat reikėtų įdiegti sistemą, kur skatintų į savo plėtrą investuoti eksportuojančias įmones. Valstybės investicijas šiuo metu reikėtų kreipti į greitai atsiperkančius projektus, reikėtų mobilizuoti valstybės žinybas talkinti verslui.

Vertas dėmesio yra buvusio Lenkijos nacionalinio banko prezidento Lešeko Balcerovičiaus receptas — maži mokesčiai ir mažos valstybės išlaidos. Mūsų valstybė pasižymi lėšų švaistymu — naujausiame konkurencingumo tyrime Pasaulio ekonomikos forumas pagal šį požymį Lietuvai skyrė tik 117 vietą tarp 133 šalių. Dabartinėmis sąlygomis būtina išryškinti neefektyvias iš biudžeto finansuojamas įstaigas ir jas naikinti ar mažinti, kartu galbūt atsisakant dalies mažiau svarbių viešojo sektoriaus funkcijų.

Nors skylė šalies ižde išties didelė, kovojama su mokesčių slėpimu ir kontrabanda iki šiol buvo silpnokai. Nebuvo pastebimas ir itin menkas valstybės valdomo turto pelningumas.

Jei premjeras būtų daugiau dėmesio ir energijos skyręs Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijų veiklai, jam dabar nereiktų retoriškai klausti, iš kur paimti papildomai lėšų biudžetui balansuoti.

citata: Valstybės investicijas šiuo metu reikėtų kreipti į greitai atsiperkančius projektus.

SIŪLYMAS: Vienas iš ekspertų siūlymų pinigų karštligiškai ieškančiai Vyriausybei — mokestinės politikos svertais pasiekti, kad verslininkai trauktųsi iš vadinamojo šešėlio.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.