Šypsokitės, juokitės ir kvailiokite

Šypsokitės, juokitės ir kvailiokite

Šypsokitės, juokitės ir kvailiokite

Vieni liūdi, kad baigėsi vasara, kiti džiaugiasi, jog pagaliau atėjo ruduo. Vieni ruošiasi pasaulio pabaigai, kiti užsideda šalmą ir trypia „harlemšeiką“. Kaip džiaugtis gyvenimu?

Juokas per įtampą

Išskirtiniu humoro jausmu pasižymėjęs amerikiečių rašytojas Markas Tvenas sakė: „Viskas, kas žmogiška, yra liūdna. Humoro šaltinis – ne džiaugsmas, o sielvartas“.

Idėja „Linksminkis, kaip moki“ ne pirmą kartą apima žmoniją. Ji byloja ne visuotinę laimę, o atvirkščiai – visuotinę įtampą.

Pavyzdžiui, Didžiosios depresijos epochoje, kai amerikiečiai neturėjo pinigų net pavalgyti, šalies kino salės būdavo sausakimšos. Visi norėjo atsipalaiduoti ir nusišypsoti. Tuo metu, 1929-aisiais, visų laikų genialiausias komikas Čarlis Čaplinas gavo savo pirmąjį „Oskarą“.

Didžiulis troškimas juoktis gimė ir Irako krizės (2003 m.) metu. Tada tapo madingos įvairiausios masinės viešo pasilinksminimo akcijos, angliškai vadinamos „flash mob“. Jų tikslas – gera nuotaika ir pasilinksminimas.

Gatvėmis traukdavo gyvieji traukinukai iš žmonių grandinių, skveruose susirinkusi minia žaisdavo žaidimą, kas ilgiau nemirksės, ir panašius. Būta ir radikalių reiškinių, kai dalyviai šokdavo apsitempę vien moteriškomis pėdkelnėmis arba darydavo dirbtinį kvėpavimą... šaldytai vištienai. Žodžiu, kuo absurdiškiau – tuo juokingiau.

Priežasties nereikia

Jeigu susimąstytume, kas skirtingų šalių piliečius daro laimingus, tikriausiai pirmiausiai į galvą ateitų mintis apie materialinę gerovę: pilnu pilvu gyventi linksmiau.

Tačiau laimingiausioje Žemės karalystėje Butane, jei tikėsime pasaulio ekonomikos reitingais, negyvena turtingiausi žmonės. Indijoje – taip pat. O linksmų žmonių Delio gatvėse kur kas daugiau nei, tarkime, Kopenhagoje. Danai nelinkę per daug juokauti: bijo ką nors įžeisti.

Garsūs humanistai švedai savo šalies piliečiams išsiuntinėjo brošiūras, pavadintas „15 priežasčių nusišypsoti“. Jose gyventojams smulkiai išaiškinama, kaip kasdienybę padaryti ryškesnę.

Anot teksto autorių, nuotaiką neblogai pakelia „šokinėjimas po kambarį ant didelio pripučiamo kamuolio“.

Brošiūra taip pat rekomenduoja atsikratyti monotoniškų vienspalvių indų ir įsigyti kuo įvairesnių, nederančių tarpusavyje, bet linksmų. Jeigu artėja koks nors vakarėlis, galima paprašyti draugų atsinešti ausines ir tada surengti diskoteką tyloje.

Švedijoje populiarėja sporto klubai, kuriuose, be treniruoklių, lankytojams suteikiama galimybė valandą pašokti.

Darbo vietoje gali būti linksma

Nusižiūrėję nuo švedų, amerikiečiai taip pat panoro pralinksminti savo piliečius. 2012 metais JAV keletas psichologų išleido rekomendacijas, kaip pralinksmėti darbo vietoje.

Pavyzdžiui, kad kasdienybė būtų ne tokia pilka, biuro gyventojui patariama kolegės klausti ne „Kaip praėjo savaitgalis?“, o pasiteirauti „Ar tavo vyras žino, ką veikei pastarąsias dvi dienas?“

Kitas patarimas – vietoje banalaus prisistatymo atsiliepus telefonu „Jonaitis klauso“ ištarti „Ačiū, kad paskambinote į tinginių ir sukčių kompaniją!“

Anot rekomendacijas sudariusių psichologų, pietų pertraukos metu naudinga prabėgti pro policijos nuovadą šaukiant: „Aš ką tik pabėgau iš kalėjimo!“

O asmeniniame gyvenime?

Gebėjimas kvailioti ir priimti kito žmogaus humorą gelbsti ne tik darbe, net ir asmeniniame gyvenime. Jeigu jūs su savo gyvenimo partneriu juokiatės iš tų pačių pokštų, tikriausiai gyvensite ilgai ir laimingai.

Bendras juokas gali daryti stebuklus. Žinoma, neįmanoma pakeisti juoku realių problemų sprendimo, bet argi galima problemomis pakeisti troškimą juoktis?

Parengė Vaiva VAIDILAITĖ

EPA-ELTA nuotr.

ĮKVĖPIMAS: Juokas įkvepia ir menininkus. Štai Kinijos menininką Jue Mindziuną įkvėpė isteriškas juokas. Jį vaizduoja šios bronzinės skulptūros.