Naujausios
Svajonių būstu tapo rąstinis namas
Pirmą žiemą rąstiniame name pasitinkantį Edmondą Čivinską draugai paerzina: „Pirtį pasistatei, laikas ir tikrą namą statytis“. Grupės “Vairas“ solistas nuosavą namą įsivaizdavo tik medinį. O konkretų pasirinkimą lėmė patikusi vieta ir suplanuotas rąstinių namų kvartalas.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Namas sėda
E. Čivinskas būstą įsirengė 80 kilometrų nuo Šiaulių. Jis palygino: draugai iš Niujorko ar Londono į darbą kasdien įveikia gerokai didesnį atstumą, o jam į Šiaulius kasdien važinėtis nebūtina.
Šalia vaizdingo pušyno įsigytas sklypas jau buvo įstatytas į architektūrinių sprendimų rėmus: čia turėjo stovėti dvylika rąstinių namų, dengtų raudonomis čerpėmis.
Namo kepurė sveria 15 tonų — šis svoris leidžia rąstiniam namui greičiau sėsti. Kai nebūdavo čerpių, tam tikslui ant perdangos dėdavo akmenis ir juos laikydavo trejus metus.
„Apskaičiuota, kad 22 centimetrų storio rąstas nudžiūva 0,5 centimetro. Per metus namas nusileido apie 4 centimetrus. Namas dar sės apie 4— -6 cm, todėl virš langų ir kitų angų paliekama 10— 12 centimetrų ertmė, kad sėdantis namas nesulaužytų lango rėmo, durų ar kitų konstrukcijų“, — patirtimi dalijosi E. Čivinskas.
Dėl to namas vizualiai nesužemės, tačiau reikia žinoti, pavyzdžiui, kokias užuolaidas kabinti ant langų. Namo šeimininkai išsirinko siūlines užuolaidas, nes jas lengva patrumpinti — suimi kaip kasą ir kerpi. Jau nurėžta apie 4 centimetrus.
„Kai 2007-ųjų lapkritį pradėjome statyti rąstinį namą, apie jį neišmaniau nieko. Nors ir dabar nežinau, kas bus po trejų metų“, — pastebėjo namo šeimininkas.
Rąstinis namas turi ir pliusų: sienos greitai įšyla ir lėtai vėsta, o vasarą nepraleidžia karščio į vidų bei optimaliai sureguliuoja drėgmę patalpose. Rąstinis namas taip pat natūraliai ventiliuojasi per sienas.
„Rąstinis namas nėra pigus, nes vien čerpinis stogas yra brangesnis, palyginus su kitomis galimomis stogo dangomis. Elektros medžiagos ir instaliacija dvigubai brangesnės nei įprastam namui“, — priminė E. Čivinskas.
Gyvena be radiatorių
130 kvadratinių metrų naudingo ploto namą dalija dvi zonos — miegamieji ir darbo kambarys bei virtuvė, sujungta su poilsio kambariu. Pastarojoje erdvėje šiltą rudenį iki šalčių užkuriama tik krosnelė. Mediniame name krosnelė turi stovėti atokiau nuo karščiui atspariomis medžiagomis dengtos sienos.
Kai šalta, namą apšildo kombinuota rekuperacinė šildymo sistema, šilumą skleidžianti per ortakius. Jie įrengti lubose — taip neapšąla ir nerasoja dideli langai. Ortakių skaičių lemia namo plotas bei langų ir durų skaičius.
„Taip apšildomi namai Amerikoje ir Kanadoje. Krosnį dabar kaitina dujos, o ateityje jas pakeis elektra kaitinamas šilumos siurblys. Dujomis šildytis per mėnesį išeitų apie 300 litų, o elektra kainuotų apie 150 litų pigiau“, — apskaičiavo E. Čivinskas.
Ši sistema kainavo 28 tūkstančius litų, tačiau ji atlieka daug funkcijų: šildo, valo orą (oras ir žiemą, ir vasarą patalpoje pasikeičia 1— 2 kartus per valandą, o dėl skirtingo paduodamo ir ištraukiamo oro slėgio nesikaupia dulkės) drėkina ir veikia kaip kondicionierius.
„Sistema paprastai valdoma. Nustatau, kad tam tikru laiku ryte ir vakare šildymas įsijungtų iki komfortiškos temperatūros. Kai name nieko nėra, šildymas išsijungia. Naudojant termostatą, kuro sutaupoma iki 30 procentų“, — patirtimi dalijosi E. Čivinskas.
Malkomis kūrenamos krosnies jis atsisakė, nes su malkomis daugiau darbo — malkas reikia skaldyti, sandėliuoti, džiovinti ir prisinešti.
Individualūs sprendimai
Rąstinės sienos turi privalumų — joms nereikia papildomos apdailos nei iš lauko, nei iš vidaus. Impregnuotos sienos iš lauko tik nudažytos specialiais dažais.
Nors visi kvartale stovintys namai iš išorės yra vienodi, viduje galima buvo rinktis individualius sprendimus. Nenorėdamas gyventi kaip pirtyje, E. Čivinskas kai kurias vidaus pertvaras darė iš betonų blokelių, kuriuos paslepia gipso kartono plokštės ir tapetai.
Moderniai įrengta ir nedidelė virtuvė, pereinanti į poilsio kambarį. Kad šis kambarys būtų erdvus, būtiniausia virtuvės įranga — šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, orkaitė — ir keletas virtuvinių spintelių įmontuotos į atskirą spintą.
Pirmą kartą į E. Čivinsko naujus namus užsukę draugai pastebi, kad jie skoningai ir gražiai įrengti. Pats šeimininkas sako ieškojęs tik praktiškų ir patogių sprendimų.
NAMAS: Rąstinis namas pradėtas statyti 2007-ųjų lapkritį. Be didelio šturmo, jis iškilo per metus.
SIJA: Per metus namas sėdo apie 4 centimetrus.
TERMOSTATAS: Šildymo sistemos termostatas ir valdymo pultas įrengtas rąstų sijose. Iki pulto kabelis atvestas pagal rąsto išlinkimus.
SPRENDIMAS: Medinių sienų monotonijos išvengta dalį sienos išklijavus originaliu tapetu, prie kurio dera panašaus margumo spanielis Šansas.
ORTAKIS: Orinio šildymo ortakiai įrengti lubose.
KAMBARYS: Kol nešalta, namą šildo kieto kūro krosnelė. Siena už jos dengta karščiui atsparia gipso plokšte ir šilumą atsipindinčia plėvele. Viskas paslėpta po dekoratyvinėmsi plytelėmis.
TECHNOLOGIJA: Kadangi rąstinis namas sėda, prie langų ir durų angų sijose palikti tarpai.