Naujausios
Suoleliai kurs kultūringo miesto įvaizdį
Dešimt dienų Radviliškyje trukęs tarptautinis medžio drožėjų ir kalvių pleneras pasiekė finišą. Šiandien paskutinė plenero diena. Paskutiniai potepiai, ir baigti suoleliai iškeliaus į įvairias miesto vietas.
Saulius JUŠKEVIČIUS
Kūrėjai — tėvas ir sūnus
Dvylika drožėjų iš Radviliškio miesto bei rajono, Rokiškio, Pakruojo, Alytaus bei Rusijos Federacijos kalbino medį.
Pasirinkę didžiulius, beveik poros metrų ilgio, medžio rąstus, drožėjai ėmėsi įgyvendinti savo projektus. Nuo pat ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro prie kultūros rūmų netilo elektrinių pjūklų, grąžtų, įvairių šlifavimo aparatų garsas, kirvių pokšėjimas. Po pavėsinėmis įrengtose dirbtuvėse didėjantis pjuvenų ir skiedrų kiekis rodė, kad darbas vyksta sparčiai.
Edmundas Gaubas, prieš porą metų sukūręs Lietuvos 1000-mečio skulptūrą, stovinčią miesto parke, pernai kartu su bendraminčiais miestui dovanojęs Žalgirio mūšį įamžinančią kompoziciją, šiemet sugalvojo sukurti suolelį „Vargonų legendos“.
„Tai bus tikrai nemažas darbas. Suolelio atkaltė bus tarsi vargonų triūbos“, — apie savo būsimą darbą plenero pradžioje pasakojo drožėjas ir abejojo, ar viskas vyks sklandžiai, nes medis — neprognozuojama medžiaga.
Radviliškietis skulptorius, medžio drožėjas, dailininkas Martynas Gaubas (Edmundo Gaubo sūnus) tik beveik įpusėjęs drožinėti savo suolelio skulptūrą pastebėjo, jog medis pažeistas, kai kuriose vietose supuvęs. Viską pradėti iš naujo nesinorėjo, todėl ėmėsi įgyvendinti kitokį projektą.
„Sugalvojau kitokį suolelio variantą. Tegul tai bus tik menininko batai“, sakė tautodailininkas, pirmą kartą dalyvaujantis Radviliškyje rengiamuose medžio drožėjų pleneruose.
Idėja gimė netikėtai
Alytiškis Kęstutis Benedikas Radviliškio skulptorių plenere dalyvauja jau trečią kartą. Į plenerą Radviliškyje atskubėjo iš Japonijos.
„Negalėjau praleisti plenero. Ir važiuodamas, ir jau atvykęs vis dar nežinojau, kokią meno sritį bandysiu įprasminti savo darbe. Idėja kilo po to, kai mane apgyvendino kultūros rūmų grimo kambaryje. Tada ir nusprendžiau: suolelį skirsiu teatrui“, — sakė menininkas, drožiantis suolelį, kurio vienoje pusėje teatrinės kaukės, o kitoje — delnas su bumbulais.
„Kaukės — tai teatras, o delnas su bumbulais — žiūrovai“, aiškino menininkas, radviliškiečiams jau padovanojęs traukinuką, sukantį ratus aplink žemę, bei Mindaugo skulptūrą.
Rusai kūrė „Lietuvos žemei“
Iš Maskvos srities Sergijevo Posado rajono Bogorotskojės miesto, kaip ir pernai, atvyko trys gražiadarbiai profesionalai.
Du medžio drožėjai, Jevgenijus Pticynas ir Vladimiras Almanovas, dalyvavo jau ir pernykščiame plenere. Šiemet jie atvyko su Dmitrijumi Kizimovu. Visi jie Bogorotskojės meno-pramonės technikumo dėstytojai. Svečiai iš Rusijos drauge kuria suolelį „Lietuvos žemei“.
Pasak V. Almanovo, suolelis bus padarytas senoviniu būdu, kai nebuvo naudojama nė vieno vinies, nė vienos kabės. „Na, mes galbūt kai kur vieną kitą vinį įkalsim, kad suolelio kas nors neišardytų. O suolelis vaizduos ir istorinius motyvus, bus susietas su Radviliškiu. Suolelio atkaltės viduryje bus Gedimino kalno ir pilies horeljefas, o šonuose — Radviliškio simbolis arklių galvos“, — apie savo sumanymus plenero pradžioje pasakojo menininkas.
Pirmą kartą plenere Radviliškyje dalyvaujantis D. Kizimovas džiaugėsi suteikta tokia galimybe.
„Vakarų Europoje net ir medžio dirbiniai jau daromi pramoniniu būdu — mašinomis. Džiugu, kad pas jus dar tebesaugomas tas tikrasis medžio apdirbimas, ir jūs jį puoselėjate“, — aiškino menininkas iš Bogorotskojės.
Plenero naujokai
Rokiškietis Vidmantas Zakarka ir pakruojietis Egidijus Impolis Radviliškio plenere pirmą kartą.
V. Zakarkos skulptūra vadinasi „Aš toks vienas, velnioniškai vienas...“. “Tai bus tarsi vienišių suolelis, o kartu ir galimybė susirasti sau antrąją pusę. Suolelį puošiantis medis su užrašu bus tarsi kvietimas giminingoms sieloms surasti vienai kitą“, — sakė autorius.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, pakruojietis E. Impolis jau porą dešimtmečių dalyvauja rajoninėse, zoninėse parodose, medžio drožėjų stovyklose, pleneruose, mugėse. Radviliškiečiams jis kuria „Susitaikymo su mūza“ suolelį.
„Tai bus stogastulpis su metaline saulute bei du krėslai. Čia galės ateiti ir pasėdėti ne tik susipykę su mūza kūrėjai, bet ir įsimylėjėliai, tarp kurių perbėgo juodas katinas. Ir kai dvi sielos ras bendrą kalbą, tuomet pražys ir stogastulpyje išdrožtas papartis“, — apie savo darbą sakė autorius.
Radviliškiečiai — plenerų veteranai
Eduardas Titas bei Edvardas Bielokopitovas — drožėjų ir kalvių plenerų Radviliškyje branduolys.
Ankstesniuose pleneruose visada neskubėdavęs pradėti drožinėti, E. Bielokopitovas šiemet dirbo labai susikaupęs. Pakalbintas tik prasidėjus plenerui, baisogalietis nenorėjo atskleisti savo darbo pavadinimo. Tik vėliau, jau įpusėjus darbui, prasitarė, jog tai bus suolelis, skirtas muzikai. „Atsiliepki tu manoj dainoj“ — klasikinio stiliaus suolelis su masyvia atkalte, kurioje ant penklinės išsibarsčiusios natos.
Suolelį poezijai ir Bernardui Brazdžioniui kuriantis radviliškietis E. Titas, kuriam ankstesniuose pleneruose yra tekę patirti įvairių kūrybinių kančių, savo darbą skuba baigti kuo greičiau. Tautodailininkas sako, kad sunkiausia buvo sukurti į poeto plunksną panašią suolelio atkaltę.
Ankstesniuose pleneruose E. Titas yra sukūręs „Rūpintojėlio“ bei Kęstučio skulptūras.
E. Bielokopitovo ankstesnių plenerų palikimas — kunigaikščio Gedimino skulptūra bei laivas, iškėlęs bures, plaukiantis į antrąjį tūkstantmetį.
Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, Radviliškio kalvių kalvis Stanislovas Špukas ir jo mokinys Giedrius Malinauskas autorinių darbų nedarė, tačiau jų sukurtomis metalinėmis detalėmis bus papuošti drožėjų suoleliai, jie bus tvirtinami šių kalvių pagamintais vinimis bei kabėmis.
Šiemet Radviliškio kalviai daug talkino kolegoms iš Lenkijos. Savo amato žinovas iš Gniezno Voicekas Kačmarekas bei jo padėjėja Halina Ciažinska, kurdami muzikinį suolelį, naudojosi radviliškiečių dirbtuvėmis.
AUTORIAUS nuotr.
TALKA: Baiginėdami darbus drožėjai talkina vienas kitam.
SVEČIAS: Medžio drožėjas iš Rusijos Dmitrijus Kizimovas džiaugėsi, kad lietuviai sugebėjo išsaugoti medžio drožimo amatą.
DOVANA: Medžio drožėjai iš Rusijos (iš kairės) Vladimiras Almanovas, Jevgenijus Pticynas ir Dmitrijus Kizimovas miestui dovanos istorinių prisiminimų suolelį.
MUZIKA: Edmundas Gaubas, kuriantis suolelį muzikai, dalyvauja jau trečiame plenere.
VIENIŠUMAS: Vienišiams, ieškantiems antrosios pusės, poetams, ieškantiems Mūzos, bus skirtas Vidmanto Zakarkos suolelis.
ALYTIŠKIS: Kurti savo suolelio, skirto teatrui, alytiškis Kęstutis Benedikas atskubėjo iš plenero Japonijoje.
SIELA: Radviliškyje vykusių plenerų siela ir linksmintojas — Edvardas Bielokopitovas.
VAIZDAS: Kiekvieną dieną skverelyje prie kultūros namų virė darbas: netilo elektrinių pjūklų, šlifavimo aparatų garsas, kirvių pokšėjimas.
VIENIŠUMAS: Taip Vidmantas Zakarka įsivaizduoja vienišių suolelį.
VARGONAI: Pavargusieji galės atsisėsti ir ant „Vargonų legendų“ suolelio bei įsivaizduoti klausą muzikos.