Storosios žarnos ligos. Ką svarbu žinoti?

Autorių nuotr.
Storoji žarna prasideda ties plonosios žarnos pabaiga ir tęsiasi iki pat išangės. Jos ilgis gali būti net iki 1,5 metro. Pagrindinė jos funkcija „surinkti“ nesuvirškintas maisto liekanas, gaminti sultis, kurios padeda slinkti toms maisto liekanoms ir periodiškai pašalinti jas per išeinamąją angą.

Storosios žarnos ligos kartais būna neišvengiamos. Dažniausios jų:
       ● apendicitas;
       ● viduriavimas;
       ● storosios žarnos vėžys;
       ● Krono liga (uždegiminę žarnyno liga);
       ● divertikulitas (virškinimo problema dėl gaubtinėje žarnoje išsivysčiusio uždegimo arba infekcijos);
       ● išmatų nelaikymas, dubens dugno sutrikimai;
       ● žarnyno išemija (audinių kraujotakos pakitimai);
       ● žarnyno nepraeinamumas;
       ● dirgliosios žarnos sindromas;
       ● polipai;
       ● tiesiosios žarnos prolapsas (kai žarna ar jos dalis pasislenka ir atsiduria kitoje vietoje);
       ● opinis kolitas (lėtinis uždegimas);
       ● Clostridium difficile infekcija.

Storosios žarnos ligos skiriasi savo simptomais, priklausomai nuo to kuri žarnos dalis yra paveikta. Simptomai gali būti lengvi ir greiti praeiti, bet gali būti ir itin skausmingi. Kartais gali kilti įvairūs paūmėjimo epizodai. Storosios žarnos ligos dažnai lydimos ir kitų, su žarnyno problemomis susijusių, simptomų.

Dažniausiai pasitaikantys storosios žarnos ligų simptomai:
       ● pilvo skausmas;
       ● pilvo pūtimas;
       ● išmatos su krauju;
       ● viduriavimas;
       ● vidurių užkietėjimas;
       ● nuovargis;
       ● šaltkrėtis ir karščiavimas;
       ● sunkumai tuštinantis ar gadinant orą;
       ● pykinimas su vėmimu ar be jo.

Šalia įprastų simptomų, kuriuos patiria žmonės, kenčiantys nuo įvairių storosios žarnos sutrikimų, dažnai atsiranda ir nerimas, depresija, stresas, mitybos sutrikimai, apetito stoka, odos ir plaukų būklės pokyčiai, silpnumas ar nepaaiškinamas svorio kritimas. Šie nemalonūs simptomai turi labai didelę įtaką bendrai paciento sveikatai ir savijautai.
Gydytojas, siekdamas diagnozuoti paciento storosios žarnos sutrikimo tipą ir sunkumą, pirmiausia atliks išsamią ligos istoriją ir fizinį patikrinimą. Taip pat gali būti atliekami ir įvairūs diagnostiniai testai, pavyzdžiui, bario klizma, virškinimo sistemos rentgeno nuotrauka, kraujo tyrimai, laktozės netoleravimo kvėpavimo testas, kolonoskopija, sigmoidoskopija, slapto kraujavimo testas, kapsulinė endoskopija, tyrimai ultragarsu. Reikiamus tyrimus gali paskirti tik jus gydantis gydytojas, todėl visada drąsiai kreipkitės į atitinkamos srities mediką specialistą.

Kai kuriais atvejais gydytojas gali pasiūlyti ir keletą paprastesnių priemonių, kad įsitikintų, ar varginantys simptomai pranyks, ar ne. Jums bus rekomenduojama:
       ● nerūkyti;
       ● vengti tų maisto produktų, kurie sukelia nemalonius žarnyno simptomus;
       ● pradėti sportuoti ar tiesiog daugiau judėti;
       ● palaikyti normalų kūno masės indeksą;
       ● laiku ir tinkamai vartoti receptinius arba nereceptinius vaistus, kurie buvo paskirti.
Gydytojai specialistai, kaip pažangią gydymo priemonę, gali rekomenduoti ir operaciją. 

Specializuotose klinikose atliekamos šios operacijos:
       ● storosios ir/arba plonosios žarnos chirurgija;
       ● polipų šalinimas;
       ● tiesiosios žarnos prolapso operacija;
       ● kryžmens nervų stimuliacija išmatų nelaikymo atvejams.