Souleymane Berthe: Trys dalykai, kurių apie saulės energetiką maliečius išmokė lietuviai

„Nors Lietuvoje per metus saulė šviečia net mažiau nei 80 dienų, šios šalies gyventojai puikiai žino, kaip ją panaudoti. Stebėtina, jog lietuviai yra daug kartų stipriau išmokę prisijaukinti saule“, – pastebi Souleymane‘as Berthe‘as, Malio atsinaujinančios energijos agentūros generalinis direktorius. Jis atskleidžia, kokios lietuvių pamokos Malio gyventojams pravertė labiausiai.

1. Malyje – daug saulės, todėl ją panaudoti reikia tinkamai

„Saulės spinduliuotė Malyje siekia net 1700-2100 kWh/m2 per metus. Palyginimui, Lietuvoje saulės spinduliuotė per metus vidutiniškai siekia vos 1000 kWh/m2. Nepaisant to, lietuviai šalyje yra įrengę daugiau nei 2300 saulės energijos elektrinių, o mes, turėdami kone dvigubai daugiau saulės, iš saulės pagaminame vos iki 5 proc. energijos. Supratę, kad neišnaudojame to, ką turime, ėmėmės iniciatyvos mokytis iš labiau pažengusių“, – pirmąją pamoką prisimena S. Berthe‘as.

Bendrovės „Saulės grąža“, įrenginėjančios saulės energiją generuojančias elektrines Malyje, vykdomasis direktorius Mindaugas Gerulaitis tikina, kad neišnaudoti saulės išteklių – didelė klaida. „Palyginimui, Lietuvoje įrengtų saulės energijos elektrinių galia siekia daugiau nei 20 megavatų (MW), o Malyje bendra galia – tik apie 17 MW, – skaičiuoja M. Gerulaitis. – Malyje jaučiamas energijos stygius, galimybę naudoti elektros energiją turi vos daugiau nei pusė šalies miestų gyventojų, kaimuose – tik 15 proc. maliečių, tad saulės energija – perspektyvus sprendimas šiuos skaičius didinti.“

2. Strateginiai pastatai – pradžia pokyčiams

„Siekiant tikslo, nors ir svarbu judėti pamažu, bet būtina iš karto koncentruotis į strateginius žingsnius. Iš to ir susidėjo antroji pamoka maliečiams“, – pasakoja M. Gerulaitis. Anot jo, norint šalyje didinti saulės elektrinių gaminamą energiją, reikia pradėti nuo strateginių pastatų. Todėl pirmieji „Saulės grąžos“ projekto „Lietuvos patirties ir žinių perdavimas Maliui diegiant saulės energetikos technologijas“ etapai Malyje – saulės jėginių įrengimas ant sostinės Bamako „Gabriel Toure“ universitetinės ligoninės ir Bamako mokslo, technologijų ir technikos universiteto stogų.

Malio atsinaujinančios energijos agentūros vadovas tikina, kad šie sprendimai ypatingai svarbūs šalies sostinei. „Strateginiai miesto pastatai – ligoninė, universitetas – vietos, nuo kurių, esame tikri, jog reikia pradėti plėsti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo projektus. Tokia pradžia padės tvirtus pamatus skatinant saulės gaminamą energiją visoje šalyje – pavyzdys, kad saulė gali būti panaudojama gelbėjant gyvybes ir mokantis, tikime, vėliau bus pritaikomas ir paprastesniuose kasdieniuose procesuose. Tikimės išspręsti energijos deficitą, kuris ypač juntamas kaimo vietovėse – Malyje yra daugiau nei 12 tūkst. kaimų ir daugelis neturi jokio energijos tiekimo. Todėl ateityje, naudojant saulės energijos technologijas, planuojama elektrą įvesti ir 200 kaimų“, – tolimesniais planais dalinasi S. Berthe‘as.

Siekiant išspręsti probleminį energijos deficitą, ypač jaučiamą kaimo vietovėse, Malio nacionalinės strategijos dėl atsinaujinančios energijos tikslas yra pasiekti energijos gavybą 25% iš mišriosios energijos, taip pat didele dalimi iš saulės elektrinių.

3. Prie planetos išsaugojimo gali ir turi prisidėti kiekvienas

Šiltnamio efektas, į aplinką išmetamas anglies dioksido kiekis – opios problemos, kurias turi spręsti kiekvienas pasaulio gyventojas, įsitikinęs S. Berthe‘as. Šalys ieško sprendimų, kurie prisidėtų prie planetos išsaugojimo. Lietuva – ne išimtis. Todėl supratusi, kad energijos gamybos technologijos, naudojančios saulės energiją, ne tik ženkliai prisideda prie energetikos sektoriaus plėtojimo, bet ir padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) kiekį, šį sprendimą siūlo ir Maliui.

„Kartu su projekto įgyvendintojais skaičiavome, jog vien ant ligoninės ir universiteto stogo įrengtos saulės energijos elektrinės sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį net 213 tonų per metus. Turėdami šias jėgaines Bamake per 25 metus išvengsime net 5325 tonų į aplinką išmetamo anglies dioksido“, – skaičius įvardija S. Berthe‘as.

Užs. Nr. 436841

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.