Naujausios
GRAŽIAUSIOS SODYBOS (2)
Sodyboje gyvena ne tik šeimininkai
Šių metų gražiausiai tvarkoma miesto sodyba Šiaulių apskrityje pripažinta tytuvėniškės (Kelmės rajonas) Nijolės Petrošiūtės nuosavo namo aplinka. Joje — gausybė medinių, akmeninių ir metalinių gyventojų: skruzdėlių, rupūžių, pelėdų, kitų gyvūnų, paukščių ir ne tik.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Skruzdėlės, kurmis, rupūžės ir ežys
Šiemet gyvenimo sodyboje dešimtmčio sulaukusi ponia Nijolė prisimena čia augusių bulvių ir burokų lauką. Dabar įžengus pro vartelius pasitinka medinis Rūpintojėlis ir akmeninis angeliukas. Jį švelniai glostydama moteris šypsosi: „Labai susigyvenau su juo“. Ir neslepia, kad angeliukas iš sodybos iškeliaus kartu su ja, tai — jos paminklinis akmuo.
Dauguma kitų akmens, medžio, metalo sodybos „gyventojų“ šeimininkams asocijuojasi su nuotaikingesniais dalykais. “Norėjau sodybos aplinkoje užfiksuoti mažuosius jos gyventojus. Nepykstu ant augalams kenkiančių skruzdėlių, kurmių, todėl prie namų atsirado jų figūrėlės“, — pasakoja moteris. Keletas medinių skruzdėlių metalinėmis kojelėmis ridena kiaušinėlius jiems atstojančius akmenis, o medinis kurmis siauromis akytėmis žvelgia nuo jam įprasto kurmiarausio žolyne. Nepamiršo ponia Nijolė ir darže naudingų rupūžių. Jų keraminių skulptūrėlių — dvi. Prie didesnės įsitaisė kaimynų dovanotas gandras. “Gandrų pas mus negyvena, bet vieno jų skulptūrėlė puikiai tiko rupūžės kaimynystėje“, — šypteli šeimininkė.
Sodyboje po pušele atsirado vietos ir mediniam ežiukui. „Šiuo metu po malkomis pas mus gyvena ežių šeimyna. Vakarais po žolynėlį matome vaikštant septynis mažus ežiukus. Jie mielai geria siūlomą pieną“, — šypsodamasi pasakoja ponia Nijolė. Šiuo metu ji pasigenda kamanės skulptūrėlės, nes gausi šių vabzdžių šeimyna jau įsikūrė sodyboje.
Prie žemaitiškos trobos
„Esu žemaitė, todėl sugalvojusi sodyboje įrengti žemaitišką trobą primenančią pavėsinę, greta jos būtinai norėjau medinės meškos. Taip su vyru ir padarėme“, — pasakoja. Moteris šmaikštauja, kad kaip kaimiečiams jiems dar trūksta gaidžio skulptūrėlės, o prie lauko židinio — akmeninės lietuvių pagonių ugnies deivės Gabijos.
Beje, žemaitiška pavėsinė — gražus kaimynų draugystės pavyzdys. Mat ji įrengta medžiu apkalus kaimyno ūkinio pastato sieną. Vėliau joje atsirado langų imitacija, o įrengus stogą ir erdvę apstačius mediniais baldais poilsio kampelis virto žemaitiška troba.
Greta meškutės atsirado vietos ir medinėms, pelėdų skulptūrėlėmis puoštoms sūpuoklėms. Keraminė pelėda „nutūpė“ ant kelmo. Viename iš krūmų plačiai šypsosi medinė ilgaplaukė laumė. “Svarbiausia, kad visi mūsų sodybos akcentai pagaminti iš gamtinių medžiagų — medžio, akmens, molio, todėl jie yra labai mieli ir šilti. Šilumą skleidžia net darbščiose kalvių rankose žaliuojančiomis šakelėmis virtęs metalas“, — neabejoja neabejoja sodybos šeimininkė.
Planuose — nykštuko namelis
Nors daržovių ponia Nijolė su vyru neaugina, neatsisako vaismedžių ir vaiskrūmių. Jų įvairovė žolyne — ne mažesnė nei skulptūrėlių. „Daugiausia auginame lietuviškiems sodams būdingus medžius ir krūmus, nors yra ir dekoratyvių eglių, pušų“, — sako moteris.
Ir sode šeimininkai neišvengė įvairių akcentų. Ant obelų puikuojasi spalvingos medinės ramunės. Jos atsirado penkerių metukų anūkėlės Ugnės užgaida. „Mažoji taip laukė pavasario, kad dar nesužaliavus medžiams vis klausinėjo: “Kodėl dabar negali žydėti ramunės?“. Susimąstėme: “Iš tiesų, kodėl negali?“. Taip vaismedžiuose atsirado medinių ramunių“, — jų istoriją pasakojo šeimininkė.
Moters planuose — neįprastas šiltnamis. Norėdama, kad šis taip pat džiugintų anūkėlę, reikėtų šešiakampio, primenančio nykštuko namelį, žinoma, su nykštuku. „Pavasarį jame auginčiau gėlių daigelius, o kitu metu galėtų žaisti anūkėlė“, — svarsto.
Ponia Nijolė džiaugiasi, kad jos sumanymus palaiko ir vyras: „Tai, ką turime, įsirengėme ne per dieną. Kasmet vis kokį sodybos kampelį sutvarkome: ir mums gražu, ir svečius priimti smagu“.
MEŠKA: Smalsaujantiems, kodėl Žemaitijos meška tokio liekna, Nijolė Petrošiūtė linksmai atkerta: „Kokia šeimininkė, tokia ir meška“.
RŪPINTOJĖLIS: Prie sodybos vartų — medinis Rūpintojėlis.
NATŪRALUMAS: Ne tik įvairios sodybos skulptūrėlės pagamintos iš natūralių medžiagų — medžio, akmens, molio, iš miško čia atkeliavo ir kankorėžiai, puikiai tikę rūgščią dirvą mėgstantiems rododendrams.
KURMIS: Vieta kurmiui — ant kurmiarausio.
PAVĖSINĖ: Žemaitišką trobą primenanti pavėsinė pritvirtinta prie kaimyno ūkinio pastato.
EŽYS: Kas žino, ar sodyboje gyvenanti ežių šeimyna šiame medinuke atpažįsta savo giminaitį...
GAUBLYS: Gėlių vazonams sodyboje įrengti specialūs metaliniai laikikliai, atkartojantys gaublio, įstrigusio augalo šakose, formą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.