
Naujausios
Sodybą pavertė rojaus kampeliu
Alma ir Saulius Gronskiai į tykią tarsi užutėkis sodybą Joniškyje atsikraustė prieš trisdešimt metų. Joje anuomet gyveno žinomas rajone fotografas Konstantinas Beržėnas. Iš tų laikų išliko tik šuliniai, jazmino ir alyvos krūmai ir vijoklinė rožė. Beveik 21 aro plotas pasikeitė neatpažįstamai: čiurlena fontanėliai, žydi rožių pulkas, akį traukia visaip išraityti, iškarpyti kadagiai, tujos, vaismedžius supa serenčių lankeliai. Ši sodyba šiemet buvo išrinkta tarp trijų gražiausių Joniškyje.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Du tvenkiniai ir draugiškos žuvelės
Almos ir Sauliaus Gronskių sodybos renovuotas namas šviečia iš tolo. Iš kiemo pusės – medžiu dvelkianti terasa, kurioje ateityje ras vietą vyro ir sūnaus Mantvydo eksponatai – medžioklės trofėjai. Kita pusė, pagal šeimininkės planą, bus įstiklinta, kad vyresniame amžiuje ilgais vakarais galėtų sėdėti ir grožėtis aplinka.
Terasoje vietą rado sūnaus pagaminti lauko baldai. Pjaustant malkoms medieną liko keli kelmai. Juos apdailino, nušveitė – dabar galima prisėsti. Mediniai atnaujinti suolai atkeliavo iš namo palėpės.
„Jie dar mano tėvelio. Iki tol vis sėdinėdavome ant virtuvinio komplekto. Dukra Jovita kažkada buvo medines kėdes papuošusi boružių piešiniais, ir jos tiko“, – pasakoja šeimininkė.
Iš tų laikų liko ir raudona galva su baltais taškeliais šviečianti akmeninė musmirė, „išdygusi“ po riešutmedžiu. Tai – irgi dukros, dabar gyvenančios užsienyje, palikimas. O akmenų čia yra ir daugiau, jų šeima vis parsiveža iš palaukių.
Nemažai akmenų sudėta į alpinariumą, juosiantį didįjį sodybos tvenkinį. Jų iš viso čia du. Du ir fontanai: vienas tarsi krioklys krenta akmens pakopomis žemyn, kitas čiurlena tarp girnapusių, atvežtų iš šeimininkės gimtojo Vainiūnų kaimo (Pakruojo rajonas).
„Kadaise pas kolegę Kalnelyje pamačiau baseinėlį ir užsimaniau būtinai pasidaryti namuose. Grįžusi pati ėmiau žemę rausti, iškasiau nediduką vandens telkinėlį, į kurį pirmąsias tris žuveles įleidome. Jos taip gerai jautėsi ir įsigyveno, kad dabar visas būrys nardo, gal kokios 60,“ – vaizdžiai pasakoja A. Gronskienė, pamėtėdama kelias saujas žuvų maisto, prie kurio jų – baltų, raudonų, beveik juodų – būrys suplaukia kaipmat. Žuvelės vandeny sekioja paskui aplink vaikštančius žmones, nes jau įpratusios, kad netrukus bus pašertos.
Tvenkinys, kurį į dvi dalis skiria medinis tiltelis, iš mažos „akies“ ilgainiui virto gerokai didesniu vandens telkiniu, vizualiai puslankiu apglėbiančiu namą. Kadaise toje vietoje dirvą vagojo keli grioviai, turbūt iškasti vandeniui po pavasario polaidžio žemoje vietoje surinkti, apaugę alyvų krūmais. Vieną tamsiai violetiniais žiedais pavasarį apsipilantį krūmą A. ir S. Gronskiai paliko.
Formavimo ir karpymo azartas
Prie tvenkinio nutūpusios dvi iš buksmedžių krūmelių iškarpytos antytės. Jos dar ne visai suformuotos, pamažu turi užpildyti metalinį iš vielų išlankstytą paukščių karkasą. Sodybos šeimininkė sako tiesiog užsikrėtusi augalų formavimu. Taip atsirado prie namo svečius pasitinkančios dvi iškarpytos meškutės. Viena – plačiai išsižiojusi, kita – santūriai užčiaupusi nasrus. Alma šmaikštauja: „Ta pirmoji tai aš, nes daugiau šneku, o antroji – vyras Saulius“. Jo namuose nebuvo, neseniai išvyko į Angliją, kur jau 13 metų dirba, vis grįždamas į savo ir žmonos kuriamą oazę Joniškyje.
Iškarpytos tujos šioje sodyboje virsta spiralėmis, kadagiai – šliaužiančiais keistais „tinklais“, kitais netikėtais tvariniais. Dalis jų tokiais buvo paversti ne dėl grožio, bet praktiniais sumetimais: jau buvo pradėję džiūti, iš vienos ar kitos vietos ėmęs byrėti žaliasis rūbas. Tačiau iškarpius pažeistas vietas, jie atsigavo ir toliau džiugina grožio puoselėtojus.
Rožių slėnis
Kokia graži sodyba apsieis be rožių – gėlių karalienių? Joniškiečių namus puošia beveik 40 jų krūmelių, tikras rožių slėnis. Trys rožės paveldėtos iš Almos mamos, kuri kadaise jas pirko Rygoje. O vijoklinė raudonžiedė – buvusio sodybos šeimininko K. Beržėno palikimas. Tik vietą pakeitė.
Rožyne stovi Rūpintojėlio skulptūra, prieš penkerius metus sukurta medžio meistro Eugenijaus Rimdžiaus iš Pakruojo rajono. Jis šeimai dovanojo ir medinį gigantišką batą, kuriame veši žydinčios gėlės.
Geltonais žiedais iš tolo šviečia šilingių krūmeliai, pasodinti tarp tujų, juosiančių sodybą jos pakraščiais. Kol kas šių geltonžiedžių nedaug, ankstesniais metais šeimininkė buvo pasodinusi levandų, žydėjimo metu džiuginusių dangiška spalva, tačiau jos neatsparios, nušalo.
A. Gronskienė sako puoselėjanti mintį už pirtelės, kur pastatyta miniatiūrinį namelį ant vištos kojelės primenanti rūkykla, įrengti vietą jaukiai pasisėdėti su knyga. Išdėliotų ratinį, nagines, kitus senovinius daiktus, ant dviejų statinių pritvirtinusi lentą padarytų originalų suolą. Idėjų dar daug yra, tad po kelerių metų sodyboje vėl atsiras naujų mielų kertelių.
Autorės nuotr.
Alma Gronskienė juokauja, kad šios iš tujų suformuotos meškutės – tai ji ir jos vyras Saulius.
Rožių slėnis ir Rūpintojėlis.
Šis tvekinys dabar jau gerokai didesnis nei buvo pirminis jo variantas, išraustas pačios šeimininkės rankomis.
Tvenkinyje gyvenantis gausus būrys žuvelių tiesiog sekioja žmones, nes tikisi gauti maisto.
Alma Gronskienė sako, kad dabar, kai sodyba jau suformuota, darbo nėra labai daug, tik reikia kas vakarą praeiti, pasižiūrėti, kur kokia žolė išdygo ar žiedas nužydėjo.
Sodybos vaizmedžiai visi apjuosti serenčių lankeliais.
Tarp tujų akį traukia ryškiais geltonais žiedais apsipylusios šilingės.
Alma Gronskienė sako užsikrėtusi karpymo ir formavimo manija, kuri padėjo išgelbėti ne vieną pradėjusį džiūti augalą.
Greta rododendro ant akmenukų paklotės netikėtą raštą kuria iškarpytas šliaužiantis kadagys.
Greta rūkyklos šeimininkė norėtų įkurti jaukų kampelį su senoviniais rakandais.
Buksmedžių antytės dar ne visai užpildė formos karkasą.
Erdvią terasą šeimininkė svajoja kada nors įstiklinti.
Vienas fontanėlis čiurlena iš girnapusių.