Naujausios
Sode auga „lietuviškas migdolas“
Pakruojo kaime (Pakruojo rajonas) gyvenančios sveikuolės Rožės Džiaugienės sode žaliuoja dar nedažnas Lietuvoje augalas – valgomoji viksvuolė, ją šeimininkė vadina lietuvišku migdolu.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Augalas pritapo sode
Pakruojietė viksvuolės gumbelių prieš keletą metų gavo iš pažįstamo miškininko. Tankiai suaugančių kerų eile sodininkė atskyrė medžiams, vaiskrūmiams ir vejai skirtą sklypo dalį nuo tos, kurioje augina daržoves.
„Laikydamasi rekomendacijų, gumbelius sodinu maždaug trisdešimt centimetrų vieną nuo kito. Bet gal reikėtų rečiau – kas pusę metro, nes viksvuolių kerai labai tankiai suauga“, – sako R. Džiaugienė.
Per karščius pakruojietė viksvuoles kartais palaistydavo. Didesnės priežiūros šis paprastą žolę primenantis augalas nereikalauja, piktžoles puikiai nustelbia pats.
Jau pradėję gelsti viksvuolių lapai sodininkei rodo, jog artėja laikas imti derlių. Viksvuolių gumbų rinkimas primena bulviakasį. Kerą iškasusi R. Džiaugienė atsargiai purto nuo šaknų žemes, paprastai – virš ištiesto kokio seno laikraščio. Kartu su žemėmis nutrūksta ir silpniau besilaikę gumbeliai, kitus nuskina.
„Iš vieno kero esu pririnkusi daugiau kaip 170, o iš kito – net 440 gumbelių. Literatūroje rašoma, jog geras viksvuolių derlius – kai iš kero gaunama 500 gumbelių. Svarbu gumbelių nepalikti žemėje, antraip viksvuolės kitąmet gali išdygti ir ten, kur jų auginti nebuvo planuota“, – sako R. Džiaugienė.
Ką tik išlukštentų lazdyno riešutų skonį primenančius gumbelius pakruojietė valgo žalius, deda į kepinius.
Atkeliavo nuo Viduržemio jūros
Daržininkų bei sodininkų interneto svetainėse informuojama, kad valgomoji viksvuolė (Cyperus esculentus) – daugiametis žolinis viksvuolinių šeimos augalas, natūraliai paplitęs prie Viduržemio jūros, ypač Ispanijoje.
Auga kupstais iki 30–40 centimetrų aukščio. Viksvuolės žinomos seniai – jas senovės egiptiečiai jau augino 2000 metų prieš mūsų erą.
Lietuvoje valgomoji viksvuolė auginama kaip vienmetė. Gumbeliai sodinami gegužės viduryje, kai jau įšyla žemė, į 4–5 centimetrų gylio griovelius.
Vieni sodininkai rekomenduoja gumbelius sodinti kas 15–20, kiti – kas 30 centimetrų. Dirva viksvuolėms parenkama lengvesnė, gali būti smėlėta. Per sausras reikia laistyti – augalai mėgsta drėgmę.
Viksvuolės kasamos po pirmųjų šalnų, pradėjus gelsti lapams. Gumbeliai naudojami kepiniams, tortams, kaip riešutai, iš skrudintų galima virti kavą.
Juose yra apie 30 procentų krakmolo, 12–20 procentų cukraus, 20–30 procentų aliejaus. Todėl Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje viksvuolės auginamos ir kaip aliejinė kultūra.
Autorės nuotr.
NAUDA: Viksvuolių eilė įrėmina daržo pakraštį.
POMĖGIS: Sveikuolė Rožė Džiaugienė mėgsta išbandyti naujas sodo kultūras.
DERLIUS: Valgomųjų viksvuolių derlius – ant šaknų susidarantys gumbeliai.