Naujausios
Sodininkai jaučiasi kaip indėnų rezervate
Šiaulių sodininkų bendrijų atstovai prašo normalių gyvenimo sąlygų: geriamojo vandens, nuotekų tinklo, kelių. „Sodininkų bendrijos – kaip indėnų rezervatai“, – piktinosi žmonės.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Nori būti kaip Vijoliai ar Medelynas
Šiaulių miesto teritorijoje esančios sodininkų bendrijos į Savivaldybę atėjo su kreipimusi. Juos išklausė Tarybos Miesto ūkio ir plėtros komitetas.
„Savivaldybė nuo mūsų rūpesčių yra nusišalinusi, sodų bendrijose viskas vyksta stichiškai – kas ką nori, tas tą daro“, – tvirtino Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos atstovas, sodų bendrijos „Svajonė“ valdybos narys Algirdas Jakštas.
Esą socialdemokratai ir "darbiečiai" savo rinkiminėse programose žadėjo sodininkų bendrijoms spręsti geriamojo vandens, elektros energijos tiekimo, nuotekų tvarkymo ir kelių perdavimo Savivaldybei klausimus.
„Mes laukėme, bet Vyriausybės programoje šių pažadų nebeliko, tai bent Savivaldybė galėtų šiuos klausimus spręsti“, – vylėsi A. Jakštas.
„Norime būti gyvenamųjų namų kvartalas – kaip Vijoliai, Medelynas, Pabaliai – turėti vandentiekį ir tokiomis pat sąlygomis tvarkyti nuotekas“, – sakė A. Jakštas.
Tapo gyvenimo vieta
A. Jakšto tvirtinimu, sodininkų bendrijos yra ne tik poilsio, bet ir daugelio žmonių gyvenamoji vieta. Todėl sodininkai turėtų gauti tokias pat paslaugas, kaip ir kiti miesto gyventojai.
„Neaiškus sodininkų bendrijų statusas – tai nei miestas, nei gyvenvietė, nei kaimas. Šiuo metu vyksta virsmas į gyvenvietes su aiškiais urbanizacijos pažeidimais: siauromis gatvėmis, be apsauginių juostų infrastruktūros komunikacijoms“,– piktinosi A. Jakštas.
Jis siūlė sodų bendrijas integruoti į miestą, joms sukuriant visą infrastruktūrą ir socialinę aplinką.
„Turi atsirasti parduotuvės, švietimo ir gydymo įstaigos“, – aiškino sodininkų atstovas. Esą reikėtų parengti sodų bendrijų teritorijų planavimo dokumentus, numatant šių teritorijų plėtros koncepciją, o kiekvienai bendrijai parengti projektą, kaip ją transformuoti į gyvenvietę.
„Iki šiol Savivaldybėje sodininkų bendrijos yra ignoruojamos“, – mano A. Jakštas.
Įstatymas neveikia
Iki 2013 metų sodininkų bendrijos Savivaldybei mokėjo mokesčius už bendro naudojimo žemę ir vidaus kelius. 2013 metų sausio 1 dieną įsigaliojo sodininkų bendrijų įstatymo pataisos, numatančios savivaldybėms pareigą perimti ir tvarkyti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius bei išpirkti vandentvarkos infrastruktūros įrenginius.
A. Jakšto teigimu, įstatymo įgyvendinimą stabdo Šiaulių miesto savivaldybė.
Be to, iki 2014 metų pabaigos geriamuoju vandeniu turi būti aprūpinti 95 procentai visų šalies gyventojų. Vandentvarkos projektus finansuoja Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Sodo gyventojai negali būti diskriminuojami ir jiems turi būti sudarytos lygios sąlygos prisijungti prie vandens ir nuotekų tinklų.
„Kol kas sodų bendrijos miesto žemėlapyje yra pilkos dėmės kaip indėnų rezervatai. Mes jus išrinkome ir laukiame lygaus atstovavimo“, – piktinosi A. Jakštas.
Problemos dėl sklypų ir žemės mokesčio
Nuo 2013 metų žemės mokestis skaičiuojamas remiantis žemės rinkos kaina. Miesto Savivaldybės Taryba sodininkų bendrijoms nustatė tarifą, pagal kurį mokestis už žemę pakilo 11–12 kartų, lyginant su pernai.
„Nenorėkite iš daržininkų ir sodininkų daryti biznio“, – sakė A. Jakštas, prašydamas sumažinti žemės mokestį.
„Seimas ir Vyriausybė spręs žemės mokesčio klausimą, nes jis, greičiausiai, yra neteisėtas“, – ramino komiteto pirmininko pavaduotojas Algimantas Beinoravičius.
„Savivaldybė prašo įteisinti išorines sodininkų bendrijų ribas, bet susiduria su pasipriešinimu“, – sakė vyriausioji Šiaulių miesto architektė Rasa Budrytė.
„Ne Savivaldybė, o žemės savininkai patys ir darosi detaliuosius planus“, – aiškino komiteto narys G. Mikšys.
Vienas iš sodininkams valdžios siūlomų būdų – išstoti iš bendrijos ir kiekvienam savininkui atskirai pasirengti savo sklypo detalųjį planą.
Jono TAMULIO nuotr.
REIKALAVIMAS: Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos atstovas, sodų bendrijos „Svajonė“ valdybos narys Algirdas Jakštas siūlė kiekvienai sodininkų bendrijai parengti projektą, kaip ją transformuoti į gyvenvietę.
ATSAKYMAS: „Savivaldybė iš biudžeto lėšų turi daryti tai, ko pačios bendrijos savo laiku nepadarė“, – apie neįteisintas išorines sodininkų bendrijų ribas sakė vyriausioji Šiaulių miesto architektė Rasa Budrytė.