Naujausios
Smulkų pieno ūkį išgelbėjo tiesioginė prekyba
Kelmės rajono Sirūniškių kaimo ūkininkai Jolanta ir Edmundas Pikturnos sunkmetį išgyveno didžiąją dalį pieno parduodami ne pieninei, o tiesiogiai vartotojui. Pirkėjai taip pamėgo šviežią, nenugriebtą pieną, kad jo pritrūksta. Jeigu Vyriausybė dar bent penkmetį leistų supaprastinta tvarka parduoti pieną, ūkininkams apsimokėtų įsigyti ir pieno išpilstymo linijas.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pirkėjai pamėgo žalią pieną
Pikturnų ūkio pieną kelmiškiai perka jau dešimt mėnesių. Iš pradžių pienu prekiauta mugėje. Dabar jis pardavinėjamas Kelmės centre įsikūrusiame prekybos centre. Jo savininkai yra kelmiškiai, ir jame parduodama daug Kelmės verslininkų pagamintos produkcijos.
E. Pikturna sako pieną į Kelmę atvežantis vežame du kartus. „Atskirai rytinį, paskui — vakarinį. Kartais vakare jau laukia žmonių eilė.“
Pakalbinti pieno pirkėjai sakė, jog žalią pieną sunkmečiu labiau apsimoka pirkti. Dviejų litrų butelis dabar kainuoja pustrečio lito.
Ieškojo išeities
Keliolika hektarų žemės turintys ir aštuonias karves laikantys Pikturnos ieškoti išeities pradėjo tuo metu, kai pieninės pradėjo labai mažai mokėti už žaliavą. Ypač mažai mokėjo smulkiesiems ūkininkams. Pikturnos iš pieninės būtų gavę apie 36 centus už kilogramą pieno. Iš tokių pajamų vaikus auginanti šeima būtų sunkiai išsivertusi.
Kiti ūkininkai pradėjo pardavinėti karves. Kai kurie pardavinėjo ištisas bandas už gerą pieningą karvę tegaudami po 1300 — 1500 litų.
Sumanymas padėjo išgyventi
Supaprastintą tiesioginių pardavimų tvarką nustatė Vyriausybė, taip padėdama išgyventi smulkiesiems ūkininkams. Dalį pieno kad ir pigiai Pikturnos atiduodavo pieninei, dalį pradėjo pardavinėti patys. Iš pradžių šeštadieniais šviežią pieną veždavo į turgų. Iš kitų dienų pieno pridarydavo sūrių.
Vėliau nusprendė žalią pieną kasdien vežti į Kelmę. Teko pasirūpinti leidimus iš Maisto ir veterinarijos tarnybos. Pirko plastikinius butelius, kamštelius ir lipdukus. Rytais atšaldytą pieną supilsto į butelius ir veža Kelmėn.
Kiekvienas butelis, kamštelis ir lipdukas atsieina apie 39 centus. Kainuoja ir kelionės į Kelmę. Tačiau už du litrus pieno Pikturnos gauna ne 72 centus, kuriuos mokėtų pieninė, o porą litų. Prekiauti žaliu pienu apsimoka. Pieninei jį atiduoti apsimokėtų tik tokiu atveju, jei už kilogramą žaliavos mokėtų po litą.
„Patogu ir tai, kad tiesiogiai parduodamas pieną greičiau gauni pinigus, — sako Edmundas. — Parduotuvė atsiskaito kas savaitę. Pieninės atsiskaitymų reikėdavo laukti visą dekadą ir ilgiau. Taigi, pinigai būdavo įšaldomi.“
Dabar kasdien Pikturnos parduoda po penkiasdešimt dviejų litrų ir po dvidešimt litro talpos butelių pieno. Ūkininkai džiaugiasi, jog pirkėjai nesiskundžia dėl pieno kokybės.
Reikėtų išpilstymo linijos
Jolanta Pikturnienė pasakoja apie savo darbo dieną. Vasarą ji keldavosi ketvirtą ryto. Pamelžia karves. Pieną deda į šaldiklį, kad atauštų. Kitą dalį neša pieninei.
Edmundas dirba pieno surinkėju pieninėje. Vaikus auginančiai šeimai vien iš smulkaus pieno ūkio išgyventi būtų sunku.
Atšaldytą pieną Jolanta išpilsto į butelius. Butelius pasiruošia iš vakaro — ant jų užklijuoja lipdukus. Išpilsčius pieną, reikia dezinfekuoti indus. Kai iš darbo sugrįžta Edmundas, šeima veža pieną į miestą.
Sugrįžus vėl viskas iš naujo — vakarinis melžimas, atšaldymas, pilstymas ir antra kelionė į miestą.
Praėjusią žiemą kartu su Pikturnomis leidimus tiesiogiai parduoti pieną buvo gavę dar penki ar šeši ūkininkai.
Jeigu ūkininkai turėtų išpilstymo liniją, darbai eitų sparčiau. Kol kas buteliai pripildomi ir užsukami rankomis. „Jeigu žinočiau, jog Vyriausybė dar bent penkmetį nekeis tiesioginių pieno pardavimų tvarkos, gal ir apsimokėtų pirkti pieno išpilstymo liniją, — svarsto Jolanta ir Edmundas. — Tačiau pieninės gali pradėti spausti Vyriausybę. Juk greitai pradės trūkti žaliavos. Daugelis ūkininkų pardavė savo bandas, atsisakė pieno ūkio. Daugiabučių kiemuose jau mažai kas parduoda pieną.“
Sunkiai savo ūkelį kūrę Pikturnos planuoja dar bent pora ar trimis karvėmis padidinti bandą, įsigyti daugiau žemės.
IŠEITIS: Jolanta ir Edmundas Pikturnos, nusprendę tiesiai vartotojui parduoti pieno žaliavą, nusipirko didesnį automobilį, labiau tinkantį vežioti pieną.
Autorės nuotr.