Naujausios
Smidrai ieško kelio ant lietuvių stalo
Auksučių (Šiaulių rajonas) ūkio ir miškų centre apie smidrų auginimą, prekybą, patiekalų ruošimą kalbėję specialistai tikisi, kad ir mūsų šalyje ši daržovė labiau išpopuliarės. Kol kas to tik siekiama.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Daug auginama užsienyje
Į Auksučius atvykusiems mokslininkams rūpėjo, kad smidrai, daugeliui labiau pažįstami šparagų pavadinimu, pagaliau nebūtų naujiena ant lietuvių stalo.
Smidrų daugiausiai auginama Kinijoje. Į Lietuvą jų taip pat atvežama iš didelėmis plantacijomis garsėjančių Peru, Meksikos, Ispanijos.
Užauginama jų ir Lietuvoje. Audronės Žebrauskienės, Aleksandro Stulginskio universiteto Sodininkystės ir daržininkystės katedros vedėjos, teigimu, visoje šalyje dabar auga apie 3 hektarai smidrų. Nedaug, bet daugiau, nei kaimyninėje Latvijoje. Todėl rinka šiauliškiams esanti netoliese.
Smidrų plantacijos auginamos Ukmergės, Šiaulių rajonuose, A. Stulginskio universiteto ūkiuose.
Šiame universitete pernai pradėtas įgyvendinti projektas, skatinantis Lietuvoje smidrus auginti, perdirbti. Surengtos 4 lauko dienos ir 3 seminarai.
Pasak A. Žebrauskienės, lauko dienos rengiamos, kad lankytojai pamatytų, kaip auga smidrai, kad jų paragautų.
Šiemet keturi ūkininkai, dalyvaujantys įgyvendinant projektą, užsiaugino smidrų plantacijas Kelmėje, Kauno rajone ir Ukmergėje.
Ne gėlė, o daržovė
Daugiau smidrų auginti ragino Auksučiuose besidarbuojantis Kalifornijos (JAV) universiteto profesorius Cal Kualset.
Daugelis bandžiusiųjų auginti smidrus tikina, kad ši daržovė sėkmingai gali augti ir Lietuvoje. Bet dar ne vienam tenka įrodinėti, kad tai – ne gėlė, o daržovė.
Šparagai – augalų rūšis, kurios auginimas yra remiamas. Šios labai vertingos daržovės auginimą tikimasi perkelti į Vidurio Lietuvą.
Viena iš smidrų auginimo šalyje pradininkė Jurgita Krištopaitienė, ūkininkė iš Bubių (Šiaulių rajonas) augina daugiau kaip 2 hektarus šių daržovių. Planuoja smidrų plotus plėsti, bet įsigyti žemės darosi vis sunkiau.
J. Krištopaitienės teigimu, norint auginti didelius plotus smidrų, reikia didelių investicijų, galingos technikos.
Ūkininkus kamuoja amžinas klausimas, kaip kovoti su žolėmis. Reguliariai ravima, nors taip galima pažeisti po žeme esančią smidro galvelę. Dėl to kartais netenkama net pusės derliaus.
Sunku konkuruoti dėl klimato
Ūkininkė J. Krištopaitienė sakė, kad su kitų šalių smidrų augintojais konkuruoti sunku: pas juos palankesnis klimatas.
Restoranai palankiau žiūri į Ispanijos augintojus. Jų patiektos daržovės ilgai išsilaiko, nes yra atitinkamai paruošiamos. Kai prasideda smidrų branda Lietuvoje, restoranai renkasi Lietuvos augintojus, jie augindami nenaudoja jokios chemijos, todėl jų smidrai yra skanesni.
Pasak A. Žebrauskienės, parduotuvėje pirktus smidrus virė 10–15 minučių, o lietuviškiems pakanka 2–3 minučių.
Auksučių ūkio ir miškų centro virtuvėje kaunietis Jaroslav Orševski teigė, kad smidrus geriau valgyti žalius – mažiau žūsta visokiausių naudingų elementų.
Jis penketu patiekalų parodė, kad ir virtos, trintos, keptos šios daržovės gali būti labai skanios.
Autoriaus nuotr.
DARŽOVĖS: Smidruose yra labai daug organizmui vertingų medžiagų.
PAGARBA: Smidrų auginimo pradininkei Jurgitai Krištopaitienei dėkoja Auksučių ūkio įkūrėjas Vytautas Šliūpas (kairėje) ir profesorius Cal Kualset.
VILTIS: Aleksandro Stulginskio universiteto Sodininkystės ir daržininkystės katedros vedėja Audronė Žebrauskienė tikisi, kad šalyje rasis smidrų vartojimo tradicija.
SALĖ: Auksučių ūkio ir miškų centras sukvietė smidrų auginimu besirūpinančius mokslininkus bei ūkininkus.
SODYBA: Patarimų, pagalbos ūkininkai gali sulaukti Auksučių ūkio bei miškų centre.
KULINARAS: Jaroslav Orševski demonstruoja, kaip gaminami patiekalai iš smidrų.
PATIEKALAS: Iš smidrų galima paruošti skanių, žvilgsnį traukiančių patiekalų.