Naujausios
Skudurinė Onutė prieš seksualią Barbę
Netinkami žaislai gali paveikti vaikų sąmonę – į galvą įdiegti iškreiptą pasaulio vaizdą. Nekokybiški – sužaloti. Geri žaislai atlieka ne tik pramoginę funkciją, bet ir moko. Ekologinių žaislų mugėje šiauliečiai galėjo palyginti rankų darbo žaislus, išmokti jų pasigaminti.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Gali užspringti žaislo detalėmis
Ekologinių žaislų mugės projekto organizatorė, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Aldona Šiaulienė pataria, kaip parinkti tinkamą žaislą.
Rodydama meškiuką, kimštą rutuliukais, bibliotekininkė aiškina, jog svarbu, kad žaislo siūlės būtų tvirtos, greit neprairtų.
Reikia atkreipti dėmesį į etiketę – vaikams skirtos prekės turi būti paženklintos CE ženklu. Ženklas rodo, kad gamintojas atliko tam tikras procedūras gaminio saugai užtikrinti. Tik toks žaislas gali būti platinamas Europos Sąjungoje.
A. Šiaulienė pabrėžia, kad žymėjimas nebūtinai atitinka realybę, todėl tėvams reikia kritiškiau žiūrėti į būsimą pirkinį.
Ant stalelio tyso plaukuotas giedantis gaidys, paženklintas tik užrašu „Pagaminta Kinijoje“ (Made in China, angl.k.). Toks žaislas pavojingas, nes mažas vaikas gali įkišti jį į burną, užspringti ištrūkusiu smulkiu plaukeliu.
Plastmasinė kirmėlė – ryškiaspalvė, patraukli, nes juda, groja. Tačiau ji neatitinka saugos reikalavimų. Čaižus garsas gali išgąsdinti mažametį, prastai pritvirtintas smulkias detales vaikas rizikuoja praryti.
„Gėdinuosi ir rodyti, bet būna šlykščių žaislų“, – atvertusi paveikslėlius sako A. Šiaulienė. Nuotraukose – žaislai su išvirtusiomis žarnomis, išsigimėliai keletu galūnių, žaislai, turintys seksualinę potekstę ar vaizduojantys Rugsėjo 11-osios teroro aktą. „Grįžimo į mokyklą rinkinys“ – plastmasiniai peiliai.
Barbės – gašlios
Nors lėlės Barbės atitinka saugumo, kokybės reikalavimus, A. Šiaulienė akcentuoja, jog šios lėlės neigiamai veikia mergaičių psichiką.
„Jos nebėra tokios, kaip kadaise skudurinės Onutės“, – apgailestauja bibliotekininkė.
„Barbių, Bratz lėlių įvaizdis nuo pat mažens mergaitę moko seksualumo, kartais gašlumo. Veidai – padažyti, akys plačios, lūpos didelės. Jų proporcijos nesąmoningos. Jei Barbę proporcingai padidintume iki natūralaus suaugusio žmogaus, ji per liemenį būtų tik 33 centimetrų, nesveikai aukšta“, – kalbėjo projekto organizatorė.
Pasak jos, nuo mažumės mergaitėms skiepijamas modelių, grožio kultas. Vėliau tuo naudojasi pramonininkai – skatina naudoti plastinę chirurgiją, siekti nerealaus, pasąmonėje suformuoto grožio idealo. Lėlės rengiamos tik naujausiais drabužiais – akcentuojama mada.
A. Šiaulienės teigimu, Kenas formuoja požiūrį, kad berniukai, t.y. būsimi draugai, turi būti tik aukšti, liekni, idealūs, kokių realiame gyvenime nebūna.
PATARIMAI
Į ką atkreipti dėmesį, perkant žaislus:
* Svarbu atsižvelgti į vaikų amžių. Bet koks žaislas, neatitinkantis vaiko amžiaus, gali būti pavojingas.
* Jei vaikas iki 3 metų, žiūrėti, kad žaisluose nebūtų aštrių briaunų, stiprios siūlės.
* Žaislas turi būti pažymėtas CE ženklu.
* Dažniausiai vaikų žaisluose aptinkamos kenksmingos cheminės medžiagos – ftalatai.
* Kokybiškas žaislas neskleidžia aštraus kvapo. Kvapas rodo, kad žaislas prisotintas cheminių medžiagų.
* Žaislas turėtų atlikti keletą naudingų funkcijų – patrauklus ne vien žiūrėti, bet ir jį liesti, lankstyti, prisiglausti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POVEIKIS: „Barbių įvaizdis nuo pat mažens mergaitę moko seksualumo, kartais gašlumo“, – neigiamą lėlių poveikį psichikai komentavo P. Višinskio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Aldona Šiaulienė.
VELTINUKAI: Iš vilnos žaislus velianti Vita Grigutytė sako, jog svarbiausia žaisliukui – smulkios detalės. Jos suteikia žavesio, išskirtinumo. Veltinuką galima panaudoti ne vien kaip žaisliuką, bet pasidaryti segę, raktų pakabutį. Vienas sudėtingiausių ir keisčiausių darbų Vitai buvo 1x2 metrų dydžio papūgų paveikslas. „Sudedu į veltinukus visą širdį. Kai darau naują – jis man kaip naujas draugas. Todėl jie šilti“, – sako žaislininkė.
NATŪRALUMAS: Iš kankorėžių pagamintas meškuti, pelėda, iš saulėgrąžų – ežio spygliai. Šiaulių profesinio rengimo centro Buitinių paslaugų skyriaus floristai dekoracijoms siūlo naudoti natūralias, gamtines žaliavas. Mokytoja Virginija Danskienė pataria padaryti tinkamą karkasą ir sukurti formą. Medžiagas reikia taikyti prie planuojamo kurti daikto.
LĖLĖS: Klounai pasiūti „Santarvės“ vidurinės mokyklos moksleivių.
TRADICIJOS: „Lėlių namų“ Žagarėje (Joniškio rajonas) savininkė lėlininkė Aušra Petrauskienė gamina tautinio paveldo lėles. Jos aprengtos skirtingų Lietuvos regionų drabužiais. Medžiagos tradicinės – linas, drobė. Pagal seną technologiją lėles kimšdavo pjuvenomis, bet lėlininkė į vidų dėjo sintiponą.
„Svarbiausia yra idėja.Pagaminti – technikos ir įgudimo reikalas. Pavyzdžiui, kol sugalvojau, kaip turi atrodyti tautinė lėlė, ją dariau metus laiko. Dabar galiu pagaminti per dieną“, – sako A. Petrauskienė.
MOLIS: Šiaulių moksleivių namų Taikomosios dailės būrelio jaunieji keramikai pagamino molio skulptūrėlių, indų. Pasak mokytojos Laimos Andriuškevičienės, darbas su moliu lavina vaikų pirštus.
TEATRAS: Buvusi pedagogė Gitana Montvidienė pasiuvo ir numezgė apie 40 lėlių specialiai Lėlių teatrui. Pirštinė-lėlė valdoma pirštais. G. Montvidienė siūlo tėvams, seneliams sukurti savo istoriją – spektaklį, į jį įtraukti, ką vaikas veikė per dieną, ką negerai padarė ir galėtų pasitaisyti. „Vaikas pametė pirštinę ir liko viena? Ją galima paversti lėle“, – išradingiems tėvams idėją siūlo moteris.
SPEKTAKLIS: Su tokiomis šlepetėmis vaikščioti būtų nepatogu. Jų mintis – namų lėlių teatras. Žaislų autorė Gitana Montvidienė sako, jog šuniukai – brolis ir sesuo. Ausys turėtų būti valdomos pririšus valą. Su jais galima vaidinti minispektaklį.