Naujausios
Šiukšlynai virto rojaus kampeliu
Šiuo metu daugelyje kaimų gali pamatyti išdraskytus, savo išvaizdą pakeitusius buvusius kolūkio pastatus. Lupikų kaime išgelbėtas net statinys, kur buvo žolės miltų agregatas. Iš Šiaulių į tėviškę sugrįžęs Artūras Miniotas čia įsirengė puikų būstą ir garažus. O aplinkui buvusius šiukšlynus pavertė tvenkinių ir gėlynų oaze.
Regina MUSNECKIENĖ
Negalia neprieštarauja geriems norams
Artūras Miniotas — neįgalus. Dirbo Šiaulių statybos treste. Neteko vienos kojos. Tačiau tai, pasirodo, jam netrukdo darbuotis kaime. Artūro neradome namuose. Traktorium kaimynams vežė malkas.
Artūras gyvena su trylikamečiu sūnumi, kuriuo reikia pasirūpinti. Laiko karvę ir kitų gyvulių, kuriuos reikia šerti, prižiūrėti. Jaunas vyras sako, jog lengviau darbuotis būtų, jeigu turėtų abi sveikas kojas. Bet ir su negalia įmanoma apsiprasti. Dirbdamas gali daug nuveikti.
„Čia daug mano prakaito išlieta, — sako Artūras, rodydamas į didžiulį pastatą. — Viską savo rankom padariau. Ir krosnis pasimūrijau, ir elektrą išsivedžiojau, ir sienas apšiltinau, ir patogumus pasidariau. Viską pats sugebėjau, nes anksčiau buvau dirbęs statybos treste.“
Pastate, kur anksčiau stovėjo žolės miltų agregatas, Artūras įsirengė aštuoniasdešimties kvadratinių metrų būstą su patogumais ir garažus. Darbo buvo gražaus: reikėjo apšiltinti sienas, sudėti langus ir duris, pakeisti stogą.
Pastatą pirko aukcione
Lupikai — Artūro gimtinė. Kaimyniniame Padvarninkų kaime prie aukšto plačiašakio ąžuolo stovėjo jo tėvų sodyba. Ilgą laiką Artūras dirbo Šiauliuose statybos treste. Kai neteko kojos, dirbo sargu, tačiau traukė gimtinė — dažnai parvažiuodavo pas tėvus.
Sužinojęs, kad aukcione parduoda buvusio kolūkio pastatą, kur stovėjo žolės miltų agregatas, Artūras nusprendė dalyvauti. Didžiulį statinį nupirko už 73 tūkstančius litų. Kol jį remontavo, apsistodavo tėviškėje, pas mamą, arba važiuodavo į Šiaulius. Paskui įsikūrė pats ir atsivežė sūnų.
Gyvena iš neįgalumo pašalpos ir iš pasėlių deklaracijos. Kartais šiek tiek padeda kaimynams. Naudos gauna iš gyvulių.
Tvenkiniuose veisia žuvį
Aplink pastatus buvo šiukšlynai. Artūras vietoj jų iškasė tvenkinius. Prileido į juos žuvų. Kai turi laisvą minutę, pažvejoja.
Šalia tvekinio pastatė mažą namelį. Tarp vandenų paliko išvaizdžią salą. Vandenis papuošė tilteliais.
Kieme klombos, kuriose po mėnesio kito sužydės gėlės. Ant kiemo nužievintas šakotas medis. Iš jo Artūras darys pavėsinę. Radęs plokščią akmenį jau padarė staliuką pavėsinei. Yra kelmų atsisėsti — reikia tik pastogės.
Neįgalus žmogus dirba keliolika hektarų žemės, laiko gyvulių. Iš žolės miltų agregato, pridėjęs papildomų detalių, Artūras sumeistravo senovišką malūną. Juo primala pašarų gyvuliams ir žuvims.
„Šita vieta — pasakiška,“ — džiaugiasi Artūras ir kasdien tobulina ir gražina savo kiemą, o tuo pačiu gražina ir puošia savo tėviškę.
ŠEIMININKAS: Kolūkio gamybinį pastatą Artūras Miniotas pavertė savo būstu ir poilsio kampeliu.
NAMAI: Jaukūs namai atsirado pastate, kur anksčiau stovėjo žolės miltų agregatas.
IŠMONĖ: Tvenkinio krantus puošia jaukūs statiniai.
BERŽYNAS: Tarp beržų smagu ilsėtis ir kūrenti laužą.
MEDIS: Medis Artūro Minioto namų kieme vaidina daug rolių. Dalis jo virsta malkomis, dalis kiemo puošmena.
PAGALBININKAS: Iš žolės miltų agregato ir kitų detalių sumontuotas malūnas — didelis pagalbininkas ūkyje.
Autorės nuotr.