Naujausios
Šiltos žiemos veikia vilnų verslą
Vienintelė Šiaulių apskrityje Anelės Valčiukienės vilnų karšykla 80 procentų savo gaminių parduoda Skandinavijos šalims. Lietuvoje vilnoniai ir pusvilnoniai siūlai praverčia tik keletui Lietuvos mezgyklų. Šiltėjant žiemoms lietuviai labiau pamėgo akrilaną.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Atgaivino tėvo verslą
Vilnų karšykla veikia Kelmėje. Kelmiškis technologijų mokytojas Ričardas Valčiukas atgaivino savo tėvo Kazimiero Valčiuko verslą ir jį išplėtė. Prieš karą Valčiukai turėjo tris nedidelius vilnų karštuvėlius ir teikdavo karšimo paslaugą. Dar veldavo ir milą. Tarybiniais laikais kelmiškio verslas buvo nacionalizuotas. Paimti karštuvai perduoti buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatui. O jų savininkas įdarbintas vilnų karšėju.
Kazimieras Valčiukas nesulaukė laiko, kai karštuvai vėl buvo grąžinti tikrajam šeimininkui. Turtą susigrąžino jo žmona Anelė Valčiukienė. Ji įregistravo įmonę ir savo namuose iki šiol karšia vilnas. Savaitgaliais jai padėdavo mokytoju dirbantis sūnus Ričardas. Jam kilo mintis išplėsti tėvų verslą. Iš pajininkų nupirko apie 2500 kvadratinių metrų ploto buvusią paukštidę, ją išvalė, patalpose įkūrė karšyklą. Bet tėvo karštuvų jau nepakako.
Kadangi Lietuvoje ardėsi tekstilės fabrikai, gaminę milines armijai ir audę kilimus, Ričardui pavyko nupirkti naudotus lenkiškus karštuvus ir rusiškus verptuvus, vokiškas ričiavimo mašinas ir daugybę kitų verslui reikalingų smulkmenų.
Karšykla dabar ne tik karšia vilną, bet ir gamina siūlus. Dirba 16 žmonių. Verslu toliau užsiima ir Ričardo Valčiuko mama. Senuoju karštuvėliu ji toliau tebekaršia vilnas. Tai daro nuo 1991-ųjų. Stambioji karšykla, kuriai vadovauja sūnus, veikia jau dešimt metų.
Vilna iš Zelandijos, siūlai — į Skandinavijos šalis
Vilną Kelmės karšykla perka iš Naujosios Zelandijos. Čia išplaunama ir paruošiama parduoti. Tona tokios vilnos kainuoja apie 15— 16 tūkstančių litų. Kelmėje ji sukaršiama, po to iš zelandiškos vilnos gaminami įvairaus storio siūlai — nuo ketvirtojo iki keturioliktojo numerio. Dažyti siūlus veža į Rokiškio gamyklą. Per mėnesį karšykla perdirba po tris— keturias tonas vilnos.
„Lietuviškos vilnos toną galėtum gauti penkiskart pigiau, — sako Ričardas Valčiukas. — Tačiau ji ne tokia kokybiška. Didžiausia problema, jog Lietuvoje nėra vilnų plovyklos. Skaičiavome, gal vertėtų pirkti lietuvišką vilną ir vežti ją kur nors išplauti. Tačiau sudėjus sugaištą laiką, kelionės išlaidas ir mokestį už plovimo paslaugą išeina ne ką pigiau. O lietuviškos vilnos kokybė vis tiek prastesnė. Dėl drėgno Lietuvos klimato ir nešvarių ganyklų lietuviškų avių vilna — ne tokia švari. Be to jos spalva — gelsvesnė. Ir balti siūlai išeina ne tokie balti, ir spalvoti — ne tokie skaistūs. Juos gali dažyti tik tamsiomis spalvomis. Iš Naujosios Zelandijos atvežta vilna baltesnė, kokybiškesnė, iš jos gali pagaminti plonesnį siūlą.“
Ričardui Valčiukui buvo pavykę rasti vilnų plovyklą Estijoje. Tuomet jis pirkdavo šiek tiek lietuviškos vilnos ir veždavo ten plauti. Tačiau plovykla buvusi primityvi. Lietuvišką vilną vis tiek parsiveždavo riebią, limpančią.
Plėstis — rizikinga
Technologijų mokytojui R. Valčiukui pradėjus verslą, daug ko teko mokytis iš naujo. Skaitė vadovėlius, konsultavosi su technologais, stygavo technologinį procesą. Jaunas vyras nesigaili metęs mokyklą ir atgaivinęs tėvelio verslą. Tik plėstis neketina. Į Lietuvos rinką su pigiais tekstilės gaminiais veržiasi Kinija, Pakistanas, Turkija ir kitos Azijos šalys.
Be to, Lietuvoje vis labiau trūksta darbo jėgos. Verslininkas sako, jog jam pasisekė, nes karšykloje dirba daugiau moterų. Jos stropesnės, pareigingesnės. Tačiau tokio darbininkų pasirinkimo, koks buvo anksčiau, jau nebėra. Gali ateiti laikas, kai dabartinių darbininkų nebus kuo pakeisti.
citata: „Lietuviškos vilnos galėtum gauti keliskart pigiau. Tačiau jos nėra kur išplauti.“
DIREKTORIUS: Anelės Valčiukienės vilnų karšyklos direktorius jos sūnus Ričardas Valčiukas atgaivino ir išplėtė daugiau kaip prieš pusšimtį metų Kelmėje gyvavusį tėvo verslą.
VERPĖJA: Verpėja Vida Poderienė sveria siūlus.
KARŠĖJAS: Karšėjas Rimantas Birbilas visą mėnesį nepristinga darbo.
KARŠTUVAS: Karštuvas apdoroja vilną, atvežtą iš Naujosios Zelandijos.
Autorės nuotr.