Naujausios
Šiaulių bankas derasi dėl sveikosios Ūkio banko dalies
Lietuvos banko valdyba Ūkio banką pripažino nemokiu ir visam laikui atšaukė jo veiklos licenciją. Šiaulių banko vadovai nėra tikri, kad derybas dėl Ūkio banko gerosios dalies perėmimo pavyks baigti per savaitę.
Nutarė perduoti Šiaulių bankui
Atsižvelgusi į laikinojo administratoriaus Adomo Audicko pateiktą išvadą bei pasiūlymus dėl Ūkio banko veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo, Lietuvos banko valdyba nutarė šio banko turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perduoti Šiaulių bankui.
Laikinasis Ūkio banko administratorius Adomas Audickas teigė, jog, sėkmingai derantis su Šiaulių banku, Ūkio banko klientai kai kurias finansines operacijas galėtų vykdyti jau kitą savaitę.
A. Audickas teigė siūlęs ir Ūkio banko rekapitalizavimą ir dalinį nedraustų kreditorinių reikalavimų nurašymą, banko bankrotą bei laikinojo banko įkūrimą ir turto bei įsipareigojimų į jį perleidimą.
„Reikėjo įvertinti, ar įmanoma atkurti banko veiklos stabilumą. Mes nustatėme, kokį kiekį atidėjinių bankas turėtų suformuoti. Tas skaičius yra labai didelis – banko įsipareigojimai yra didesni už banko turtą 1,1 milijardo litų. Taigi tam, kad atkurtume banko veiklą, reikėtų į banką papildomai įnešti visą atidėjinių sumą – apie 1,4 milijardo litų, t. y. kažkas turėtų ateiti ir į banką įdėti tiek pinigų. Turbūt mažai tikėtina“, – aiškino A. Audickas.
„Turto ir įsipareigojimų iškėlimas į Lietuvoje veikiantį banką yra pati pigiausia alternatyva ir ji yra įgyvendinama, nes yra vienas potencialus bankas, kuris rimtai domisi turto ir įsipareigojimų perkėlimu. Dėl to Lietuvos bankas ir pasirinko šią alternatyvą“, – sakė A. Audickas.
Derybos tik prasideda
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pažymėjo, jog kol kas Šiaulių bankas turto ir įsipareigojimų neperima, nes įpareigojančios derybos tik prasideda.
Pasiteiravus, ar dėl to, jog derybose dalyvaus tik Šiaulių bankas, nebus piktnaudžiaujama derybinėmis pozicijomis, A. Audickas pažymėjo, jog turtą ir įsipareigojimus įvertins nepriklausomas turto vertintojas.
„Kadangi yra viena šalis, įstatyme numatyta, kaip išvengti, kad ta šalis neprispaustų šalies, kuri perduoda turtą ir įsipareigojimus. Turtas ir įsipareigojimai yra perduodami už vertę, kurią nustatys nepriklausomas turto vertintojas, t. y. nebus derybų dėl verčių“, – aiškino Ūkio banko laikinasis administratorius.
Vykdant Ūkio banko pertvarkymą Lietuvos bankas laikinajam administratoriui taip pat nurodė atlikti preliminarų kitam bankui perduodamų Ūkio banko turto teisių, sandorių ir įsipareigojimų vertinimą ir Lietuvos bankui pateikti tvirtinti šio vertinimo išvadas.
Šiaulių bankas tikisi susitarti kuo greičiau
Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda vakar sakė, kad banko vadovai dar nėra matę Ūkio banko turto vertinimo ataskaitos.
Bankas derasi tik dėl sveikosios Ūkio banko dalies perėmimo, o ne dėl banko dalies pirkimo.
Tam, kad perimtų Ūkio banko dalį, Šiaulių bankui teks stiprinti savo bazinį kapitalą. Anksčiau buvo kalbama, kad kapitalo stiprinimui gali prireikti apie 70 milijonų litų.
Šiaulių banko akcijų valdantis Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas patvirtino galimybę suteikti paskolą Šiaulių banko kapitalo bazei sustiprinti. Bankas jau pateikė Konkurencijos tarybai prašymą įsigyti dalį Ūkio banko turto ir įsipareigojimų bei Ūkio banko antrines įmones „Ūkio banko lizingas“, gyvybės draudimo bendrovę „Bonum Publicum“, įmonę „Sporto klubų investicijos“.
Kas toliau?
Pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, banko pripažinimas nemokiu ir licencijos atšaukimas yra draudžiamasis įvykis, tačiau, įsipareigojimus perkėlus į kitą banką, klientai atgautų galimybę sutartyse nustatytomis sąlygomis disponuoti savo lėšomis (indėliais) įsipareigojimus perėmusiame banke.
Jeigu su Šiaulių banku susitarti nepavyktų, Lietuvos banko valdyba svarstytų kitą Ūkio banko likimo scenarijų, tačiau klientai negalėtų vykdyti finansinių operacijų ilgiausiai dvidešimt darbo dienų.
Pagal ELTA inf.
POKYČIAI: Laikinasis Ūkio banko administratorius Adomas Audickas teigia, jog, sėkmingai derantis su Šiaulių banku Ūkio banko klientai kai kurias finansines operacijas galėtų vykdyti jau kitą savaitę. „Naudojimasis kortelėmis užtruktų ilgiau, kadangi reikėtų pasirašyti naujas sutartis“, – sakė A. Audickas.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Ūkio banko žlugimas kainuos brangiau nei „Snoro“
Ūkio banko žlugimas valstybei bei su šiuo banku reikalų neturėjusiems indėlininkams kainuos brangiau nei „Snoro“ bankrotas, teigia smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija.
2011 metais žlugusio „Snoro“, kurio akcininkai apkaltinti 1,7 milijardo litų vertės turto pasisavinimu, bankroto metu teko suformuoti daugiau kaip 4 milijardų litų atidėjinių. Tačiau apie 4 milijardus litų draudimo išmokų indėlininkams išmokėjusi valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, pardavus „Snoro“ turtą, gali tikėtis susigrąžinti beveik visą šią sumą.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis pažymi, kad Ūkio bankas, finansuodamas savo veiklą, daugiausiai kliovėsi gyventojų indėliais, kurie yra apdrausti. Todėl „Snoro“ atveju daugiausiai nuostolių patyrė banko kreditoriai ir akcininkai, o Ūkio banko atveju didelę dalį nuostolių teks prisiimti Indėlių draudimo fondui.
Skelbiama, kad apdrausti Ūkio banko klientų indėliai siekia apie 2,7 milijardo litų. Perduodant šiuos įsipareigojimus bei „gerąjį“ Ūkio banko turtą „Indėlių ir investicijų draudimui“, kaip skelbiama, prie sandorio finansavimo gali tekti prisidėti apie 800 milijonų litų.
„Visi Lietuvoje veikiantys bankai, mokantys draudimo įmokas nuo pritrauktų indėlių, Indėlių draudimo fondą per metus papildo apie 170 milijonų litų. Todėl galima konstatuoti, jog už Ūkio banko problemas sumokės ir kitų bankų klientai“, – sakė V. Plunksnis.
Lietuvos banko atstovai taip pat skelbia, kad su pagrindiniu Ūkio banko akcininku Vladimiru Romanovu susijusios paskolos sudarė 1,5-1,6 milijardo litų.
„Tikėtina, kad šios paskolos neatsirado per vieną naktį, todėl akivaizdu, kad Ūkio bankas ilgą laiką pažeidinėjo Bankų įstatymo reikalavimus, tačiau šių pažeidimų Lietuvos bankas anksčiau neviešino, jie liko nepastebėti ir Ūkio banko auditorių“, – mano V. Plunksnis.
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
KLAUSIMAI: Teigiama, kad „Snoro“ atveju daugiausiai nuostolių patyrė banko kreditoriai ir akcininkai, o Ūkio banko atveju didelę dalį nuostolių teks prisiimti Indėlių draudimo fondui.