Naujausios
ŽALIOJI STATYBA (6)
Straipsnių ciklą „Žalioji statyba“ baigiame pasakojimu apie šiaudinių namų statybos patirtį mūsų krašte.
Šiaudinukai Lietuvoje dygsta neskubėdami
Šiaudinius namus Lietuvoje kol kas statosi entuziastai — pusiau statybininkai, pusiau menininkai, tie, kas turi daugiau laiko, negu pinigų ir kam malonu molį liesti savo rankomis. Šiaulių apskrityje suradome tik du žmones, jau pradėjusius „šiaudines“ statybas. Dar bent pora, mūsų žiniomis, šia idėja labai rimtai užsikrėtę, nors besidominčių yra tikrai nemažai.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Pradėjo nuo tualeto
Važiuojant senuoju Kelmės keliu gerai matyti ant pakriaušės neseniai išdygęs apvalus statinys nendriniu stogu. Jo šeimininkas ir statytojas Vidas Volodka, pats besiverčiantis nendrių stogų klojimu, sako, kad nėra dienos, kad kas nesustotų ir neužsuktų pasmalsauti, kas gi čia statoma. „Labai domisi, nežinau ar su rimtais ketinimais, bet svarbu, kad domisi“, — sako Vidas.
Tai pirmasis savarankiškas Vido pasibandymas — šiaudinis tualetas. Jau sukloti pamatai gyvenamajam namui, apsirūpinta šiaudų ryšuliais. Tačiau kada prasidės namo statyba, Vidas dar galutinai nėra nusprendęs: kada subręs mintys. Apskritai, šiaudinė statyba, anot Vido, kantriųjų ir neskubančių žmonių rūpestis.
Statyti šiaudų namą Vidas, kaip ir rekomenduojama, pradėjo nuo nedidelio statinuko — sako, pačiam buvo įdomu pasibandyti.
Tualetas išdygo per dvi savaites, ir, skaičiuoja Vidas, „kaip ir nieko nekainavo“.
„Apvalaus tualeto statyba sudėtingesnė, negu namo, nes mažas spindulys,“ — sako Vidas. Ir trumpai papasakoja darbų eigą.
Molį maišė su mėšlu
Ruginių šiaudų ryšuliais buvo pasirūpinęs iš anksto, tad per dvi savaites pastatė karkasą, uždengė stogą, sustatė sienas ir ėmėsi sudėtingiausio proceso — tinkavimo.
Išorinę sieną V. Volodka nusprendė tinkuoti kalkiniu tinku, sako išsigandęs liūčių. Tačiau vidų dengė moliu.
Molį kasė „iš po kojų“, vietinį. Jį persijojo, atskiedęs vandeniu iki grietinės tirštumo užmerkė 200 litrų statinėje, į kurią, kaip rekomenduojama, įdėjo kibirą šviežio karvės mėšlo ir pjuvenų (santykiu dvi dalys smėlio, dvi molio ir viena — pjuvenų).
Tada „iškepė“ keturis blynus: molį su smėliu maišė santykiu 1:1, 1:2, 1:3 ir 1:4. Šios vietovės molis pasirodė esąs “liesas“, tad geriausias (netrupantis ir neskylantis) pasirodė pirmasis blynas.
Patį pirmąjį sluoksnį meistras darė tik iš molio mišinio, antrąjį — iš molio ir smėlio perpus, po kelių dienų dengs trečiąjį sluoksnį — jau plonesnį.
„Sluoksnius padariau 4 centimetrų, bet dabar matau, kad reikėtų 5 centimetrų ir storesnio sluoksnio — lyg trūksta tvirtumo“, — tokią pirmąją pamoką išmoko Vidas. Namą sakė tinkuosiąs storiau.
Meistras prisipažįsta labai norėjęs, kad sienos būtų nelygios, gruoblėtos, tačiau to pasiekti su įrankiais nepavyko. „Namo sienas gal teks tinkuoti su pirštinėmis, be įrankių“, — gavo antrąją pamoką meistras.
Dažys pirmąjį sodybos pastatą greičiausiai kalkėmis — Vidas sakė ieškosiąs senovinio dažymo recepto.
„Viską reikia atrasti pačiam, pasibandyti, tam reikia laiko. O jei nori greitai, reikia statyti iš gipso“, — sako Vidas.
Anot jo, šiaudinį namą pasistatyti nėra sudėtinga, tik reikia laiko, kantrybės ir bendrastatybinių žinių.
„Aš neturiu tikslo pastatyti, man svarbu — statyti“, — pasakojo V. Volodka, ramiai kimšdamas pypkę... Anot jo, jei ne patraukli “šiaudinė“ idėja, vargu ar apskritai būtų ryžęsis statyti individualų namą.
Trečia statybų vasara
Eduardas Kaltanas šiaudinį namą pradėjo statyti 2006-taisiais — išliejo pamatą ir pastatė karkasą. Kitas dvi vasaras dengė stogą, statė šiaudų sienas, tinkavo.
„Namą statėme visa šeima, gerai, kad niekur nereikėjo kraustytis, tad nebuvo skubėjimo. Dirbome savaitgaliais ir po darbo, suorganizavome dvi talkas“, — pasakoja Eduardas.
Šiuo metu name jau išvedžiota elektros instaliacija, belieka uždėti trečiąjį tinko sluoksnį, nudažyti, sudėti grindis ir švęsti įkurtuves.
E. Kaltanas, kitaip nei V. Volodka, nusprendė moliu tinkuoti ir namo vidų, ir išorę — dėl to sakė nesigailįs. Namo tinkavimo darbai (su džiūvimo petraukomis) truko apie mėnesį laiko. Eduardas pasakojo dėjęs 5-8 centimetrų storio tinko sluoksnius. Vidutiniškai name tinko sluoksnis sieks iki 10 centimetrų.
Meistro patarimai
Iš patirties E. Kaltanas pataria apsispręsti, ar svarbiau yra laikas, ar pinigai. Mat kurkas patogiau ir greičiau pirkti gatavus molio miltus, atsivežti molį iš plytinės ar iš keramikų. Taip galima sutaupyti nemažai laiko, tačiau prarasti kelis tūkstančius litų.
Dar Eduardas primygtinai pataria neskubėti sudėti šiaudinių sienų, kol nebaigtas stogas, nors ir labai norisi. Idealiausia darbų eiga būtų pavasarį išlieti pamatus, per vasarą pastatyti karkasą ir uždengti stogą, o rudenį, nukūlus rugius ar kvietrugius (jų negraužia pelės) — suvežti šiaudų ryšulius tiesiai po stogu. „Aš neiškenčiau ir pradėjau statyti sienas, taip sugadinau apie trečdalį šiaudų“, — prisipažįsta E. Kaltanas.
Kitą vasarą reikėtų statyti sienas ir jas tinkuoti.
Paklaustas, ar tikrai labai sunku padaryti grubų tinką, Eduardas nuramina: „Moterys ir vaikai tokį padaro lengvai, tik vyrams įkalta į galvą kad sienos turi būti lygos, jie tuoj nori viską gulsčiuku išmatuoti“.
Šiaudų prekybos centre nenusipirksi
Anot E. Kaltano, pirmasis šiaudinis statinys Lietuvoje pastatytas dar 1996 metais. Šiuo metu visoje Lietuvoje žinomų šiaudinių namų pastatyta per 20, dauguma jų — neįrengti. Eduardo manymu, šiaudinė statyba plinta pakankamai vangiai dėl kelių priežasčių.
Pirma, pastatyti, pavyzdžiui, plytų namą nekyla jokių problemų, pradedant architekto paieškomis, baigiant statybinių medžiagų įsigijimu. „Tačiau šiaudų prekybos centre nenusipirksi, gerų meistrų, kurie išmano technologijas, tai pat lengvai nerasi. Todėl turi pats išmanyti, pats domėtis, o dažniausiai ir pats statytis“, — sako E. Kaltanas. Tačiau rezultatas, anot jo, pateisina lūkesčius. Šiaudų namas ne tik ekologiškas, skleidžiantis puikų mikroklimatą, bet ir labai gražus pažiūrėti, ypač gamtos apsuptyje.
STATINYS: Kaip yra rekomenduojama, Vidas Volodka šiaudinio namo statybas pradėjo nuo tualeto. Pamatę neregėtą statinį, pasakoja Vidas, kasdien kas nors sustoja ir užsuka pasidomėti.
DETALĖS: Statinys suręstas iš tvirto karkaso, viršuje įtaisytas ratlankis, kur kabės lempa. Kaip įprasta šiaudinių namų statyboje, yra ir teisybės langelis, kurį Vidas padarė iš dangtelio nuo dėžutės su silke.
BANDYMAS: Ruošdamas molio tinką, Vidas „iškepė“ keturis skirtingos receptūros blynus.
RECEPTŪRA: Molis, mėšlas, smėlis — štai iš ko gaminamas tradicinis tinkas. Iš pradžių Vidas baiminosi, kad tinkas turės specifinį kvapą, bet įsitikino — išdžiūvus tinkui, jokio mėšlo kvapo neliko.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NAMAS: Pirmasis Šiaulių apskrityje iškilo šiaudinis Eduardo Kaltano namelis. Šiaudinio namo ypatumas: prie jo dirba visa šeima.
E.Kaltano archyvo nuotr.