Naujausios
Šiandieninė ekonomika yra be ateities
Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Kęstutis Jaskelevičius šalies ekonomikoje mato daugybę trūkumų. Susitikime su šiauliečiais ekonomistas Lietuvoje esančias problemas suskirstė į tris blokus: valstybės ekonominė savijauta, komercinių bankų reikalai ir konkurencijos erdvė, vadinamasis verslo konkurencingumas.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Apie uždangą
„Mes ir kaip valstybė, ir kaip atskiri piliečiai jaučiame, kad kažkas valstybėje vyksta, bet tai uždengta tarsi dūmų uždanga, — teigė K. Jaskelevičius. — Pro tą uždangą nieko nesimato, tačiau ir nematydami žmonės jaučia valstybėje esant didelių problemų, ir laukia.“
Ydingais svečias iš Vilniaus laiko kai kuriuos politikų sprendimus socialinės apsaugos sistemoje.
„Pats prasčiausias dalykas, kurį galėjo padaryti Vyriausybė, tai pensijų sumažinimas, — sakė K. Jaskelevičius. — Dar galima būtų diskutuoti ir ginčytis dėl “Sodros“ biudžeto, dėl dirbančių pensininkų. Tačiau pensijų sumažinimas šiandien, kai jų toks lygis, didelę dalį žmonių nustūmė į prastą savijautos būklę. Nuo tos būklės juk priklauso valstybės ekonominė savijauta: noras dirbti ir noras uždirbti.“
Kalbėdamas apie ekonominę valstybės savijautą ekonomistas vienu iš svarbiausių veiksnių įvardijo perspektyvos turėjimą.
„Šiandien valstybė neturi jokios perspektyvos, — akcentavo socialinių mokslų daktaras. — Mes net neturime grėsmės instituto, kuris tą perspektyvą vienaip ar kitaip prognozuotų. Prie Vyriausybės sukurta Pažangos taryba, į kurią pakviesta keliasdešimt šalies protų: ekonomistų, kitų sričių specialistų. Ir jie, pasikliaudami savo intuicija, buria ateitį. Tik neaišku, kiek jis realiai atspindės strategiją.“
Apie mulkinimą
K. Jaskelevičiaus teigimu, šalyje vykstantys ekonominiai procesai kol kas nerodo jokių krizės pabaigos simptomų.
„Mano požiūriu sunkumai dar nesibaigia, nes bankai elgiasi taip pat, kaip ir prieš krizę, tik šiek tiek pakeitę taktiką, — mintimis dalijosi ekonomistas. — Komercinių bankų, ypač skandinaviškų, padaliniai vis dar perima įmonių ir piliečių turtą, kurio jie nebegali išmokėti. Ir bando arba delsia turtą parduoti siekdami išlaikyti nekilnojamojo turto kainų lygį bei išsaugoti savo pelną“.
„Seime buvo pasakyta: mes negalime komercinių bankų atžvilgiu reguliuoti, jie pavaldūs Europos Sąjungos teisei, — sakė lektorius. — Ir buvo pasakyta absoliuti netiesa. Todėl kad Lietuvos bankas turi visus valdymui reikiamus instrumentus, išskyrus pinigų emisijos teisę, kuri yra apribota. Taip įžūliai mulkinant galima įrodyti bet ką.“
K. Jaskelevičius ironizavo ir kalbėdamas apie laisvąją rinką.
„Kalbėdami apie konkurenciją, įsivaizduojame laisvąją rinką — erdvę, kurioje galime veikti pagal tam tikras taisykles, — šiauliečiams sakė K. Jaskelevičius. — Nors yra Konkurencijos įstatymas, yra Konkurencijos taryba, tačiau laisvosios rinkos mūsų ekonominėje erdvėje nėra. Ir jei mes girdime apie ją šnekant, tai yra žmonių mulkinimas.“
VALDYMAS: Su šiauliečiais susitikęs ekonomistas Kęstutis Jaskelevičius sakė šalies valdyme trūkumų galintis rasti daugiau nei teisingos taktikos. „Dabartinė Vyriausybė arba sąmoningai veikia viso ūkio nenaudai, arba nežino, ką daro, — sakė socialinių mokslų daktaras. — Kuris iš šių variantų — teisingas, aš nežinau.“
Valdo KOPŪSTO (ELTA) nuotr.