Naujausios
Seno namo istorija
Garsaus tarpukario Lietuvos architekto ir inžinieriaus Karolio Reisono projektuotų namų Šiauliuose išlikę nedaug. Vienus sunaikino karas, kitus — laikas. Apsilankėme viename iš K. Reisono projektuotų medinių individualių namų Gubernijos rajone.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Namas su vaiduokliais
„Čia šilta gyventi“, — apie dvasinę ir fizinę seno medinio namo šilumą kalba dabartinės jo šeimininkės Gražina Kriaučiūnienė ir Danguolė Gaubienė. Prieš dvidešimt metų name įsikūrusios brolio ir sesers šeimos palėpėje atrado daugybę senų daiktų: knygų, paveikslų, žaislų, vaikišką vežimėlį. “Jauni buvom, nemažai daiktų nesusimąstydami išmetėme, daug čia jų buvo prisikaupę per daugelį metų“, — pasakoja ponia Gražina. Moteris išsaugojo tik knygas, keletą paveikslėlių, pasirašytų J. Naujalio vardu (greičiausiai pirmojo namo šeimininko Juozo Naujalio sūnaus Jurgio). Tarp senų knygų — ir šiauliečio Jono Murkos rašytas vadovėlis “Vaikų darbymečiui“.
Karo metu namas nelabai nukentėjo, tik keliose vietose stogą pramušė sviedinių skeveldros ir kulkos. Palėpės sienose dar matomos kulkų paliktos žymės. Stogas dabar naujas, neseniai pakeistas, kaip spėja ponia Gražina, pirmą kartą per 80 metų. Kulkų padarytos skylės skardiniame stoge iki tol buvo užkamšytos skudurais.
Pirmame aukšte dar likę senieji mediniai langai. Išliko mediniai laiptai, vidaus durys, netgi žalvarines durų rankenas dabartiniai savininkai išsaugojo.
Dabartinius namo savininkus nustebino keliais popieriaus sluoksniais ištapetuotos kambarių lubos. O tai, pasirodo, liudija čia gyvenus pasiturinčius žmones.
Tačiau didžiausia vertybė — namo projektas. Fasado vaizdas, vidaus planas, inžinieriaus K. Reisono parašas ir leidimas statyti namą — visa atsispindi dokumente. Iš čia sužinome, jog namas greičiausiai buvo pastatytas 1927 metais.
Dabartiniai šeimininkai sako, kad namas erdvus, o jo išplanavimas labai patogus. Spėja, jog kanalizacija ir vandentiekis čia buvę nuo namo pastatymo pradžios. Tiesa, tik virtuvės reikmėms, nes vonios ir tualetai įrengti vėliau, kitų šeimininkų.
Kai kuriems buvusiems ir esamiems gyventojams name yra tekę matyti net klaidžiojantį vaiduoklį — baltai apsirengusią moterį. Kartais moteris supanti vaiką. Kas galėtų name vaidentis, sunku pasakyti. Apie tragišką mirtį, savižudybę šiame name, niekam nėra tekę girdėti.
Latvis tapęs lietuviu
Namą suprojektavo Karolis Reisonas — žymus tarpukario latvių tautybės Lietuvos architektas. Neradęs darbo gimtojoje Latvijoje, 1922 metais K. Reisonas atvyko į Šiaulius. Iki 1930 metų dirbo Šiaulių miesto inžinieriumi. Vėliau Kauno ir Panevėžio inžinieriumi. Projektavo mokyklas, muziejus, individualius namus, nevengė ir pramoninių projektų.
Karolio Reisono gyvenimo pradžia Šiauliuose buvo gana sudėtinga. Miestas per Pirmąjį pasaulinį karą buvo nuniokotas gaisro, jame buvo sugriauta apie 65 procentus visų pastatų. K. Reisono darbo Šiauliuose laikotarpis sutapo su svarbiausiais miesto atstatymo darbais. 1925 metais prie miesto buvo prijungtos ir suplanuotos išparceliuoto Gubernijos dvaro žemės. Sklypai buvo išdalinti valstybės tarnautojams, gydytojams, mokytojams. Taip žemės čia gavo ir suaugusiųjų gimnazijos mokytojas, vėliau Šiaulių miesto burmistras (1941 metais) Juozas Naujalis.
Dirbdamas Šiauliuose, K. Reisonas savo pastatams suteikdavo XIX— XX amžių sandūrai būdingas istorizmo formas, naudojo orderinius elementus, frontonus, dekoruotas tarpaukštines juostas.
Žymesni išlikę K. Reisono kūriniai Šiauliuose — „Birutės“ saldainių fabrikas (Stoties gatvėje) ir Venclauskių namai (Vytauto gatvėje). Garsiausi K. Reisono sukurti statiniai stovi Kaune — Prisikėlimo bažnyčia, Karo muziejus ir kiti.
Burmistro name gyveno aktoriai
Šiaulietė buvusi advokatė Gražbylė Venclauskaitė gerai pažinojo ne tik architektą K. Reisoną, bet Naujalių šeimą. Dažnai ją lankiusi, sunkiu metu rėmusi. Prisimena, jog Juozas Naujalis buvęs be galo sąžiningas ir pareigingas žmogus, tvarkingas, kuklus. Vedęs buvo rusaitę Aleksandrą, su ja susilaukė trijų vaikų — dviejų sūnų ir dukters.
„Juozas Naujalis dirbo pas Bubių Zubovus buhalteriu, vėliau suaugusiųjų gimnazijoje mokytojavo. Burmistru buvo neilgai, gal keletą mėnesių“, — prisiminimais dalijosi ponia Gražbylė.
Apie 1944 metus sovietinė valdžia Juozą Naujalį dešimčiai metų ištrėmė į Sibirą, konfiskavo pusę namo, kita pusė liko Aleksandrai Naujalienei ir vaikams. Nacionalizuotame Naujalių namo antrame aukšte ilgą laiką gyveno aktorių Izabelės Čepkevičiūtės-Juodagalvienės ir Jono Juodagalvio šeima.
IŠNAŠA: Karo metu namas nelabai nukentėjo, tik keliose vietose stogą pramušė sviedinių skeveldros ir kulkos.
NAMAS: Vienas iš nedaugelio išlikusių Karolio Reisono projektuotų medinių individualių namų.
PROJEKTAS: Didžiausia išsaugota vertybė — namo projektas.
FASADAS: Taip turėjo atrodyti namas pagal projektą, tačiau kai kurios fasado detalės buvo supaprastintos, o veranda pirmųjų namo šeimininkų taip ir nebuvo pastatyta.
GONTAI: Stogas dengtas gontais.
AKCENTAI: Naujieji namo šeimininkai išsaugojo kai kuriuos vidaus akcentus.
DURYS: Gražinai Kriaučiūnienei patinka senos dvivėrės durys, todėl jų keisti neketina.
PIEŠINIAI: Name rasti J. Naujalio vardu pasirašyti piešiniai stebina kruopštumu.
DOKUMENTAS: Danguolė Gaubienė saugo namo dokumentą.
PARAŠAS: Po projektu puikuojasi architekto ir inžinieriaus Karolio Reisono parašas.
PAŽINTYS: Gražbylė Venclauskaitė pažinojo daug garbingų šiauliečių, tarp jų — K. Reisoną ir J. Naujalį.
Jono TAMULIO nuotr.