Naujausios
Šeimos ūkyje dera patirtis ir jaunystė
Konkurso „Metų ūkis-2013“ trečiąją vietą Joniškio rajone laimėjo šeima iš Gaižaičių kaimo, valdanti net tris ūkius: Kazė Dacienė laiko karvių bandą, jos vyras Rolandas Dacas ir sūnus Laimonas kiekvienas turi savas augalininkystės valdas. Gaižaitiškiai sako, kad su šiuolaikine technika ir patirtimi galima gerai gyventi, o kadaise ūkį teko gelbėti prisiduriant iš prekybos daržovėmis turguje.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Liko šešios karvės
Dacų trijulė valdo 120 hektarų nuosavos žemės, kurioje išsitenka trys ūkiai. Dar 30 hektarų nuomoja. Kazė Dacienė kasdien sukasi apie savo šešias karvutes. Tiek jų liko iš buvusios 11 karvių bandos.
„Norėjau jas sūnui perduoti, bet neima. O iškart naikinti gyvulėlių negaliu. Esu pripratusi. Kiekviena karvė turi vardą, pasižymi savitu charakteriu. Kartais jos tarpusavyje pešasi, konkuruoja dėl miltų saujos“, – juokiasi šeimininkė.
Moteris pieną parduoda žemės ūkio kooperatyvui „Šiaurės pienas“, kurio kainos palankios ir pinigai sumokami laiku.
Sūnus pasekė tėvų pėdomis
Laukai – abiejų vyrų valdos.
Rolandas Dacas ūkį įkūrė 1996 metais, susigrąžinęs 23 hektarus tėvų žemės. Abu su žmona jie buvo ilgą laiką dirbę vietos kolūkyje, vėliau – bendrovėje.
Kazė tvarkė buhalterines sąskaitas, Rolandas buvo vairuotojas. Kartais prie autobuso vairo leisdavo prisėsti ir sūnui Laimonui.
8-erių metų Laimonas, vos kyšodamas virš vairo, jau važinėjosi po laukus traktoriumi. Berniukas nesibaidė žemės ūkio darbų, tad jo ateitis jau buvo plika akimi regima.
Baigęs Joniškio žemės ūkio mokyklą jis nė nesvarstė, kur ieškoti darbo. Padedamas tėvų įkūrė jaunojo ūkininko ūkį.
Daržoves parduodavo Mažeikių turguje
„Pradžia buvo tikrai nelengva. Išeidami iš bendrovės už pajus tegavome traktoriaus priekabą, ir tą pačią seną, reikėjo remontuoti. Tad laukus įdirbti, derlių nuimti prašydavome padėti bendrovės agronomo, kaimyno Algio Stabrausko. Jis daug patarimų duodavo“, – prisimena Kazė Dacienė.
Norėdama įsigyti 18 tūkstančių litų kainavusį pirmąjį MTZ markės traktorių, šeima ėjo ilgus vargo kelius, kol gavo 12 tūkstančių litų kreditą. Kad bankas jį skirtų, reikėjo pateikti rekomendaciją iš Savivaldybės. Likusius 6000 litų Dacai buvo susitaupę.
„Už pieną gavę pinigų, juos kaupėme. Auginome daržoves. Aš veždavau į Mažeikius pas tėvus burokėlius, bulves, svogūnus, kuriuos turguje parduodavome“, – pasakoja gaižaitiškė.
Padėjo europiniai pinigai
Vėliau atsivėrė europinių pinigų keliai.
„Bijojome didelių pinigų ir atsakomybės. Tačiau padrąsino Žemės ūkio konsultavimo tarnyboje dirbusi Danutė Grunskienė, ji padėjo pildyti paraiškas, rengti ataskaitas", – sako Kazė Dacienė.
Iš viso europiniams fondams Dacų šeima teikė keturias paraiškas. Iš skirtų lėšų suformavo puikų žemės ūkio technikos kiemą: įsigijo 204 tūkstančius litų kainavusį traktorių „Valtra“, kombainą „Class“, teleskopinį krautuvą, purkštuvą, kitų padargų.
„Tas kombainas buvo išganymas. Galingas, nebereikėjo ieškoti talkos, tad patys visą derlių nusiėmėme. Viduje – kaip savo namuose, įrengtas kondicionierius, viskas automatizuota, komfortiška. Seniau vyrai grįždavo juodi kaip velniai, sukaitę, nuvargę. Darbas su nauju kombainu – kur kas malonesnis“, – apie darbo kokybės pokyčius pasakoja ūkininkė.
Laimonas ir Rolandas Dacai labai rūpinasi turima technika, ją nuolat šveičia, valo, laiko tvarkingai pastogėje. Tai nepraslydo ir pro „Metų ūkio-2013“ vertinimo komisijos akis.
Pirktų ir lėktuvų
Šeima augina rapsų, miežių, kviečių. Sėjomainai išmėgino pupų.
2012 metais žemdirbius džiugino gausus rapsų derlius. Pasak Laimono Daco, tarp jų net sklandė frazė: „Jei tokie geri metai kartotųsi, didieji Joniškio ūkininkai jau pirktų lėktuvų.“
32-ejų Laimonas Dacas džiaugiasi įstojęs į kooperatyvą „Joniškio aruodas“. Nebereikia rūpintis, kaip išlaikyti grūdus iki pavasario, kaip geriau juos parduoti. Kooperatyvas rengia įvairias išvykas po Lietuvą ir svečias šalis, organizuoja renginius.
Rapsus nuėdė ir ištrypė elniai
Kazė Dacienė sako, kad ūkininkavimas Gaižaičių apylinkėse nedėkingas. Tarp kitų Joniškio rajono seniūnijų žemės čia nederlingiausios, laukai labai akmenuoti. O dar ir laukinių žvėrių bandos po juos marširuoja.
Prieš dvejus metus elniai nuniokojo 25 hektarus rapsų. Iš rudens pasėliai gražiai sudygo, suvešėjo. Tačiau užsnigus ir pašąlus, žvėrys ėmė ieškoti maisto. Prakapstę sniego plutą, jie nuėdė daigus.
Šeimininkai nustėro, pamatę laukus. Sniegas nuo trypimo ir kasimo buvo pavirtęs į juodą pliurzą, kuri vėliau užšalo ir dar labiau sunaikino pasėlius.
Ūkininkai kreipėsi į Savivaldybės Žemės ūkio skyrių. Atvykusi komisija pasiūlė bylinėtis su medžiotojais, bet rapsų augintojai nusprendė geriau bandyti gelbėti, kas dar įmanoma, o ne eiti į teismus.
Pavasarį laukuose juodavo tušti plotai, kuriuose sužėlė piktžolės, tad teko daugiau nei įprastai purkšti chemikalų. Derlius sumažėjo vos ne per pusę. Vietoje lauktų 4–4,5 byrėjo tik iki 2,5 tonos iš hektaro.
„Mūsų žemės, palyginti su kitomis rajone, nederlingos, labai akmenuotos. Mums toliau nei kitiems iki rajono centro vežti grūdus, daugiau kuro kainuoja,“ – trūkumus vardijo Kazė Dacienė.
Autorės nuotr.
ATEITIS: Nuo 8-erių metų Laimonas važinėjosi po laukus traktoriumi, nesibaidė žemės ūkio darbų, tad jo ateitis jau buvo plika akimi regima.
KARVUTĖS: Kazė Dacienė kasdien sukasi apie savo šešias karvutes.