Naujausios
Šeimos ūkis tobulėja ir plečiasi
Šiupylių ūkininkų Dalios ir Vitoldo Norkų ūkyje iš kiekvienos karvės per metus primelžiama vidutiniškai po 7,8— 8 tonas gero pieno, prikuliama apie 3,5 tūkstančio tonų grūdų. Metinė ūkio pardavimų apyvarta sudarys 2,5— 2,7 milijono litų.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Pieno rekordai — senoje fermoje
Praėjusiais gyvulių produktyvumo stebėjimo metais Vitoldo Norkaus ūkyje iš 168 karvių buvo primelžtas iki šiol negirdėtas Šiaulių rajone pieno kiekis — vidutiniškai net po 8020 kilogramų 4,3 procento riebumo pieno iš vienos karvės. Rezultatas — vienas iš geriausių visoje šalyje. Keturios dešimtys pirmaveršių buvo taip pat produktyviausios rajone — po 7200 kilogramų pieno per metus.
Maždaug prieš pusšimtį metų statytame karvidės pastate apsilankėme sekmadienio rytą (darbo dienomis ūkininkas V. Norkus sėda į traktorių, sėja žieminius kviečius). Suskirstytos į tris gardus, ilsėjosi 177 palaidos karvės. Ketvirtame garde — pirmaveršės.
Dar 2002 metais čia tebuvo trys dešimtys melžiamų karvių. Ūkininkas ryžosi intensyviai plėsti bandą. Kasmet iš šalies ir užsienio veislinių fermų pirko po keliolika holšteinų, airšyrų veislių karvių. Paskutinis pirkinys buvo praėjusį pavasarį — 16 holšteinų karvių tiesiai iš Danijos, po 6 tūkstančius litų kiekviena.
Prieš trejus metus ūkininko fermoje sumontuota moderni vokiška pieno melžimo aikštelė. Visų karvių melžimas aštuonių vietų aikštelėje trunka kiek ilgiau, nei dvi valandas. Melžiamosios pačios tarsi sustoja į eilę melžti, nes kompiuteriu valdomos aikštelės metotronas, nuskaitęs karvės numerį, siunčia signalą pašarų maišytuvui, kiek, priklausomai nuo primilžio, į pašarų dėtuvę įberti miltų šiai karvei.
Fermos poilsio kambaryje stovinčiame kompiuteryje kaupiami duomenys apie primilžius iš kiekvienos karvės šiandien, vakar, nuo laktacijos pradžios. Vitoldas Norkus rodo: šeštadienį trys karvės atidavė po 50 kilogramų, 15 karvių — per 40 kilogramų pieno. Ir taip toliau.
Kruopštus darbas
Kiekvieną dieną V. Norkus atidžiai seka savojo pieno ūkio rodiklius. Pasitaikius bandos produktyvumo svyravimui, ūkininkas ima konsultuotis su patyrusiais specialistais, mokslininkais.
Jau keletą metų nenutrūksta naudingas bendradarbiavimas su Latvijos gamybine moksline firma „Proventus“. Jos mokslininkai — dažni svečiai V. Norkaus ūkyje, pagal esamus pašarų resursus paruošiantys optimaliausią šėrimo racioną kiekvienai karvei. Ūkininkas neperka kombinuotojų pašarų, viskas ruošiama vietoje — iš žirnių, avižų, miežių miltų, melasos, cukrinių runkelių išspaudų, kukurūzų siloso, pašarinių priedų.
„Dirba trys puikios, kantrios melžimo operatorės, veršelių prižiūrėtoja. Nuolatiniu pagalbininku yra Gruzdžių veterinaras Rimas Ribinskas. Dirbtinio karvių apsėklinimo operatorė Ligita Mockienė iš Gergždelių tvarkosi savarankiškai, pati žino, kada atvažiuoti, nežiūri — vakaras ar sekmadienis, o svarbiausia, jos darbo rezultatai geri“, — džiaugėsi pieno ūkio darbuotojais V. Norkus.
Streso neišvengta
Kiekvieną dieną iš Egėliškių pieno fermos šaldytuvo bendrovė „Žemaitijos pienas“ išsiveža po 2,8— 3 tonas pieno. Už natūralaus pieno kilogramą ūkininkui mokama po 58 centus — trečdaliu mažiau nei prieš metus. Ūkininkas turi metinę 1000 tonų pieno pardavimo kvotą.
„Šią vasarą turėjau ne vieną iki šiol nepatirtą galvosūkį. Sykį sugedo melžimo sistemos pulsatorius. Firma, iš kurios pirkau melžimo aikštelę, pasirodo, yra likvidavusi fermų įrengimų pardavimo barą. Po namus teko ieškoti ten dirbusių meistrų, mokančius remontuoti melžimo aparatus“, — pasakojo V. Norkus.
Vasarą, pristigęs pinigų brangiai kainuojančiai melasai ir išspaudoms, ūkininkas ryžosi apsieiti be šių priedų karvėms. Greitai pastebėjo, kad joms atsirado sveikatingumo problemų. Ėmė pirkti vėl, laimei, jau šiek tiek atpigusių skanėstų.
„Kai tik tokia pieno kaina, nebeįperku pačių brangiausių pašarinių priedų. Tų, kurie brangesni, nei papildomai gaunamo pieno vertė. Dėl viso to išmilžis šiais metais bus gal tūkstančių kilogramų mažesnis“, — nelinksmai kalba ūkininkas.
„Tegul nenusimena tas darbštuolis Norkus! Mano duomenimis, išmilžis jo pieno ūkyje tikrai bus 7,5 , o gal ir 7,8 tonos iš karvės. Šaunus rezultatas“, — vėliau “Šiaulių kraštui“ sakė valstybinės įmonės “Gyvulių produktyvumo kontrolė“ specialistė Šiaulių rajonui Nijolė Stankevičienė.
Investicijos — į stambų javų ūkį
„Daug metų pieno ūkio pajamos padengdavo atskirų grūdinių kultūrų auginimo nuostolius. Šiemet — atvirkščiai. Todėl visos šiųmetinės mano investicijos buvo paskirtos augalininkystei“, — sakė V. Norkus.
Šį pavasarį ūkininkas deklaravo 1260 hektarų jo įdirbamų žemių — 200 hektarų daugiau, nei prieš porą metų. Išsinuomojęs žemės iš Vytauto Šliūpo ūkio, iš kitų ūkininkų, daugiašakio ūkio šeimininkas tapo stambiausio rajone ūkio savininku. Iš tų ūkių, kurių savininkai patys dirba ūkyje. Ūkis tapo netgi didesnis už vidutinę Lietuvoje žemės ūkio bendrovę (980 hektarų).
46-erių metų V. Norkus vieną iš dviejų kombainų „Claas“ per visą javapjūtę vairavo pats, nukūlė per 500 hektarų. Vieną iš kelių traktorių pavasario, rudens sėjos metu vairuoja pats.
Vasarą ūkininkas už 240 tūkstančių litų nusipirko naują dirvų skutiką su primontuota rapsų — daugiamečių žolių sėjamąja. Lukošaičiuose, kur laikoma ūkio technika, pasistatė 700 tonų talpos bokštą — grūdų saugyklą.
Bokštas pilnas grūdų. Pilna ir daržinė, taip pat senas molio pastatas. Aruoduose saugoma apie du tūkstančiai tonų javų derliaus, arkiniame sandėlyje — pusė tūkstančio tonų rapsų.
Ūkininkas jau keleris metus taiko pažangią beariminę žemdirbystę ir džiaugiasi, jog šiemet neblogai derėjo rapsai — po 3 tonas iš hektaro, miežiai — per 7 tonas. Du šimtus tonų energetinių rapsų pardavė pagal pernai sutartyje fiksuotą 1000 litų už toną kainą. 600 tonų kviečių išvežė už pavasarį paimtas trąšas, chemikalus.
Jau pasėta ir gražiai žaliuoja 280 hektarų žieminių rapsų, pasėta 80 hektarų miežių. Sėjama 350 hektarų žieminių kviečių. Gražūs pasėliai kukurūzų silosui visame 50 hektarų plote.
Pieno ūkis žada nuostolių
„Jau aišku, jog pieno ūkis šiais metais bus nuostolingas. Jei nepadidės grūdų kainos, grūdų ūkio balansas bus nulinis. Šiek tiek uždarbio liks, pardavus rapsus“, — prognozuoja ūkininkas.
V. Norkaus ūkis 2008 metais sumokėjo valstybei 100 tūkstančių litų PVM mokesčių daugiau, nei jų gavo. Sumokėjo dar 66 tūkstančius litų mokesčių „Sodrai“, pajamų, žemės nuosavybės mokesčių. Ne mažiau sumokės ir šiais metais.
Ūkyje darbo pajamas gauna vidutiniškai 15 darbuotojų. „Atlyginimų šiuo sunkmečiu jiems nemažinome. Atvirkščiai, darbštiems, kvalifikuotiems žmonėms verkiant reikėtų mokėti daugiau. Nelieka iš ko mokėti. Valstybė, kuriai žemdirbiai sumoka didžiulius mokesčius, nė piršto nepajudina, kad išspręstų skaudų pieno gamintojų — perdirbėjų — prekybininkų ginčą žemdirbio naudai. Realiai — visas išmokas už žemę, už pieną susiurbia trąšų pardavėjai, pieno supirkėjai. Ir dar daugiau susiurbia“, — konstatuoja V. Norkus.
Nepamiršta ir grožio
Ūkininko žmona Dalia, praeityje garsios Šiupyliuose melžėjos duktė, tvarko gyvulių kilmės, selekcijos dokumentus, buhalterijos, raštvedybos reikalus, yra Šiupylių kaimo bendruomenės aktyvistė.
Dukra Viktorija dirbdama įgijo aukštąjį finansinės apskaitos išsilavinimą, tvarko visą sudėtingą ūkio materialinę — finansinę apskaitą.
Ūkininkų šeima neretai materialiai paremia kultūrinius renginius Šiupyliuose. Vitoldas yra ir policijos rėmėjas.
Šiupylių miestelio kamputyje, kur prieš keliolika metų nusipirktame namelyje, pardavę būstą Šiauliuose, apsigyveno Norkai, dabar — jauki, jau ne vienos vertintojų komisijos pastebėta sodyba. Joje kasmet visos šeimos jėgomis atsiranda vis kas nors naujo, traukiančio akį, džiuginančio sielą.
SAUGYKLA: Naujutėliame grūdų bokšte iki geresnių kainų saugoma 700 tonų kviečių. Ketinama pasistatyti dar vieną, didesnę derliaus saugyklą.
BRANGENYBĖ: Veislinių rekordinio produktyvumo karvių ūkininkas dar negalvoja iškeisti į mėsinius galvijus.
ANALIZĖ„: Į poilsio kambarį karvių fermoje ūkininkas Vitoldas Norkus užsuka kasdien — paanalizuoti kompiuteryje esančių karvių produktyvumo duomenų.
GROŽIS: Akį traukiančioje Dalios ir Vitoldo Norkų sodyboje šiais metais atsirado naktimis apšviečiamas baseinėlis su fontanais.
Autoriaus nuotr.