Naujausios
Savo kepta duona skanesnė ir skalsesnė
Šiaulių sveikos gyvensenos klubo „Šviesuoliai“ moterys duoną kepa pačios. Viena su kita pasidalija raugu, receptais ir duonos kepimo paslaptimis. Vieną vakarą susirinkusios į sveiko maisto parduotuvę pakalbėti apie duoną, susinešė paragauti įvairių skonių naminės duonos.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Bandė pirmą kartą
Valė Kaupėnienė atsinešė pirmą kartą keptų duonos sausainių. Moterys kaip mat išragavo ir visos klausė recepto. Valė kuklinosi: „Čia labai paprasta“.
Reikės: 1 pakelio sviesto, 2 kiaušinių, nepilno avižinių dribsnių maišelio (jų turi likti ant dugno), riešutų, sezamo sėklų (galima dėti razinų, linų sėmenų, kokos drožlių).
Sviestą ištirpinti keptuvėje ir suberti avižinius dribsnius. Išmaišyti ir palaukti, kol atvės. Kiaušinio trynius išsukti su trupučiu cukraus, baltymus išplakti iki purumo (jie dedasi paskiausiai).
Skardą iškloti sviestiniu popieriumi ir gautą masę dėti su šaukštu. Kepti 45 minutes 180 laipsnių orkaitėje.
Raugo paslaptys
Valės duoniniams sausainiams raugo nereikėjo. Tikrą duoną kepančios moterys jo atsargų pasilieka nuo kiekvieno kepimo.
Sveikuolė ir parduotuvės pardavėja Gitana Šiaulienė siūlo keletą raugo gaminimo būdų. Vienai miesčioniško kepimo skardai raugo užtenka 100 gramų raugo.
Tradicinis raugas užraugiamas iš 3-4 šaukštų ruginių miltų ir šlakelio apynių nuoviro (kad gautųsi grietinės tirštumo košelė). Parai raugas padedamas tamsioje, šiltoje vietoje. Dar tris kartus jis pamaitinamas keliais šaukštais miltų užpilant jau šilto vandens. Ar raugas kyla, matosi akivaizdžiai. Į raugą nevalia dėti druskos, nes ji „užmuša“ rūgimo procesą. Truputis cukraus nekenkia.
Eksperimentuodama G. Šiaulienė prisiminė seną, užmirštą raugo receptą iš bulvių košės (tikros, skanintos pienu): 3 šaukštai košės, 3 šaukštai ruginių miltų ir šlakelis 37-40 laipsnių temperatūros vandens. Grietinės tirštumo masę sekančią dieną pamaitinama keliais šaukštais miltų, užpilant šilto vandens. Maitinimo procesas kartojamas tris kartus, kad raugas gautų rūgšties.
Paruoštą raugą galima laikyti apatinėje šaldytuvo lentynoje užsuktame inde (uždengus drobe, jis vėl „gyvens“). Išimtas jis suaktyvinimas įpilus truputį šilto vandens.
Raugą galima daryti iš miltų ir vandens, bet tada procesas truks dvi savaites. Jį galima pagreitinti įdėjus mielių, tačiau tada duona nebeatiks sveikos mitybos principų.
Irenos sveikuolių duona
Sveikos gyvensenos klubo „Šviesuoliai“ pirmininkė Irena Alzbutienė duoną kepa nuo praėjusių metų, kai moterys pasidalijo raugu. Susitikime ji pasidalijo sveikuolių duonos receptu.
Reikės: 600 gramų ruginių miltų, 200 gramų rupių kvietinių miltų ir 200 gramų sėlenų, 2 šaukštų kmynų, žiupsnelio druskos.
Į išimtą raugą įpilti šilto vandens ir palaukti, kol jis pradės „gyventi“, suberti visus miltus ir maišant įpilti šilto vandens, kad masė gautųsi grietinės tirštumo, ir parai padėti šiltai.
Skardą iškloti kepimo popieriumi, iš tešlos suformuoti kepaliuką ir kepti apie vieną valandą 180-200 laipsnių orkaitėje.
Vandos receptas
Vanda Švėgždienė prie naminės duonos atsinešė ir kaimiškų lašinukų, kurie duonos skonį ypač sustiprino.
Ji duoną kepa iš 1,2 kilogramų ruginių, rupių kvietinių, paprastų kvietinių miltų, įdeda po 100 gramų avižinių dribsnių ir kviečių sėlenų. Deda 3-4 šaukštus kmynų (jai skaniau sumaišyti su indišku kuminu), 100 gramų moliūgų sėklų, 100 gramų rudojo cukraus (galima ir 200 gramų medaus), 2-3 šaukštų jūros druskos, 1 litro vandens. Raugo atsargoje visada turi.
Visus sausus produktus, išskyrus sezamo sėklas, sumaišo. Į raugą įpila vandens, jį išmaišo ir suberia miltus, po to supila likusį vandenį (gaunasi grietinės tirštumo masė).
Į kepimo skardą tiesia kepimo popierių, jį patepa aliejumi ir pabarsto sezamo sėklomis, supila visą masę ir laiko šiltai 6-12 valandų. Kepa 1 valandą 15 minučių 200 laipsnių karštumo orkaitėje (jos įkaitinti nereikia). Iškeptą duoną išima iš skardos ir uždengia drėgna drobe 2 valandoms.
Duonos magija
* Naminė ruginė duona iki dvidešimto amžiaus vidurio buvo vienas iš pagrindinių tautos valgių. Buvo laikai, kai baltų kraštuose žmogus be duonos vargiai galėjo išgyventi.
* Manoma, kad duoną kepė dar ankstyvojo neolito laikais, kai buvo išrastos grinos. Šveicarijoje rasta duonos, keptos prieš 4000 metų, Egipte — prieš 3500 metų. Lietuvoje duona vartojama nuo pirmųjų amžių po Kristaus.
* Pagonybės laikais lietuviai taip mylėjo duoną, kad turėjo duonos dievaitį. Duona buvo aukojama prieš pirmąjį arimą, pradedant ir baigiant kirsti rugius, nuimant derlių ir baigiant kūlę. Duona nuo seno buvo gerovės, vaisingumo simbolis, magiška apsaugos priemonė nuo pikto.
* Ji buvo ypatingai gerbiama ir tausojama. Nuo stalo nukritęs duonos kepalas laikytas nelaimės ženklu, nes ant jo velnias joja, todėl angelas verkia.
* Pagal liaudies papročius kiekvienas šviežiai kepamos duonos kepalas žymėtas kryžiaus ženklu. Valgyti kryžiumi paženklintą duoną reiškia pačiam priimti palaiminimą. Dar teigiama, kad duona slepia gyvenimo ir mirties paslaptį, ji yra tarpininkė tarp dviejų pasaulių, padedanti susikalbėti su protėvių vėlėmis.
DEGUSTACIJA: Gitana Šiaulienė siūlė paragauti įvairių skonių duonos ir dalijosi raugo paslaptimis. „Be duonos šiandien išgyventume, bet negalėtume išgyventi be to, ką duona simbolizuoja“, — sakė ji.
DUONA: Sveikos gyvensenos klubo „Šviesuoliai“ pirmininkė Irena Alzbutienė kvietė ragauti sveikuolių duonos. Ji apgailestavo, kad namuose kepamai duonai trūksta svarbiausio dalyko — gyvos ugnies.
DUONIUKAI: Valė Kaupėnienė visokios duonos ragavusias moteris nustebino traškiais duonos sausainiais, kuriems nereikia raugo.
UŽKANDA: Valė Švėgždienė dėžutėje sutalpino skanias kaimiškas lauktuves — namie keptą duoną ir burnoje tirpstančius lašinukus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.