Naujausios
Saulės kolektoriai — tolima, bet ateitis
Ant neseniai Šiauliuose atsidariusio greito maisto restorano stogo užkelti saulės kolektoriai nėra dažnas reiškinys mieste. Pasaulio vertinamos atsinaujančias energetinės sistemos kol kas lieka nepigiu malonumu.
angele@skrastas.lt
Šildo vandenį ir patalpas
„Šis suomių greito maisto restoranų tinklas diegia ekologiškas technologijas be dujų, katilinių. Jis naudoja tik elektrą ir saulės baterijas“, — teigė Kristina Morkūnaitė, inžinerinių sistemų projektų vadovė.
Ant stogo sumontuoti vakuuminiai saulės elementai naudojami saulės energijai transformuoti į šilumą, kuri naudojama karšto vandens paruošimui ir pastato šildymui.
„Saulės baterijose esantis etilengliukolis (absorberis) per šiluminius vamzdelius patenka į akumuliacinę talpą. Per joje esantį gyvatuką karštas etilengliukolis įkaitina vandenį. Karštas vanduo naudojamas dušinėse“, — pasakojo K. Morkūnaitė. Karšto vandens pakaktų ir gamybos procese, tačiau čia niekas neruošiama, atvežami pusfabrikačiai tik iškepami.
Kai oro temperatūra lauke nukrenta žemiau 4 laipsnių šilumos, saulės baterijose esantis vožtuvas etilengliukolį papildomai tiekia į kitą atskirą talpą, iš kurios karšto vandens skleidžiama šiluma naudojama patalpų šildymui. Šiluma į patalpas paduodama šilto oro srautu. Šiam procesui vykti reikalinga papildoma įranga (difuzeriai, vėdinimo sistema).
Atsarginis variantas
„Jei neužtenka šilumos iš saulės, pasinaudojame gamybos prosese išskiriamu karštu oru. Po fritiūrinėmis yra gaubtai, nuo kurių paimta šiluma patenka į ventiliacinę kamerą ir vėl naudojama iš lauko paimtam orui šildyti“, — pasakojo projektų vadovė.
Mus domino ir tokios gudrios sistemos kaina. Pasak K. Morkūnaitės, 1 kvadratinis metras elementų kainuoja 1200 litų (be darbo). 200 litrų boileriui pašildyti reikia 2,5 kvadratinių metrų baterijų.
„Procesas brangus, nes dar reikia vožtuvų, daviklių ir kitų priedų. Taip pat naudojamės specialia kompiuterizuota nuotolinio valdymo sistema. Visas komplektas kainavo 72 tūkstančius litų. Paskaičiuota, kad investicija atsiperka per 6-8 metus. Lietuvoje saulės kolektoriai nėra kompensuojami, o Suomijoje valstybė kompensuoja 45 procentus išleistos sumos“, — teigė K. Morkūnaitė.
Daugiaubučiams išlaidos atsipirktų per 20 metų
Lino Bartulio, saulės kolektorius montavusios kauniškės firmos atstovo teiravomės, ar realu saulės kolektorius kelti ant daugiaubučių namų stogų?
„Viskas realu. Problema yra ne tūkstančius kainuojanti įranga, o laikas, per kurį ji atsipirks. Versle skaičiuojama, jog investicija į naujas technologijas atsiperka per 10 metų. Saulės baterijos išlaidos daugiaubučiui atsipirktų per 20 metų“ — palygino L. Bartulis.
Pasak jo, daugiaubučių gyventojai rūpinasi elektros instaliacijos, kanalizacijos, vandentiekiu, nes tos problemos dar neišspręstos ir žmonėms iki kolektorių toli.
„Čia ateities klausimas. Bet kažkam reikia būti pirmiems“, — mąstė kauniškis.
Investuoti verta
Saulės kolektorius montuojančios bendrovės direktorės, šiaulietės Dalios Varabauskienės paprašėme suskaičiuoti, kiek kainuotų saulės-vandens kolektorių įrengimas individualiam namui?
„130 kvadratinių metrų namui reikėtų 4 kolektorių po 25 vamzdelius, bazinio, 200 litrų talpos ir papildomo, 300-400 litrų, boilerių. Vamzdeliai nėra brangūs ir pati sistema gali kainuoti apie 10 tūkstančių litų. Bet reikia automatikos, kuri kainuoja 4 tūkstančius litų. Įskaičiavus montavimo darbus, viskas kainuotų 15-20 tūkstančių“, — suskaičiavo D. Varabauskienė.
Ši kaina tokio pat dydžio namui gali skirtis, nes reikia įvertinti namo šiluminę varžą, gyvenančių asmenų skaičių ir jų poreikius — nori, kad kolektorius gamintų tik karštą vandenį ar ir šildytų namą?
Kaina priklauso ir nuo to, ar kolektorius statomas ant pastatyto namo ar montuojamas statybų eigoje? Kolektorių keliant ant uždengto stogo, reikės nuimti dalį dangos.
D. Varabauskienė saulės-vandens kolektorių įsirengė šių metų vasarį. Jis šildo ne tik vandenį, bet naudojamas ir grindiniam šildymui. Jau pirmą mėnesį dujų sunaudojo 30 procentų mažiau — dujinis katilas grindis pašildo iki nustatytos temperatūros, o vėliau ją palaiko kolektorius. Vasarą šiltam vandeniui ruošti neišnaudojo nė vieno kubo dujų.
PALYGINIMAS: „Per kiek laiko atsipirks investicija, priklauso nuo to, kiek suvartojama dujų ir elektros. Jei išlaidos siekia tris tūkstančius litų, šią sumą reikia dalinti iš investicijos“,— sakė šiaulietė Dalia Varabauskienė.
KOLEKTORIUS: Saulės kolektorius, kurį sudaro vakuuminiai vamzdeliai, ant stogo pakreipiamas atitinkamu kampu. Kolektoriui pakanka ne tik saulės, bet ir šviesos, tiksliau — ultravioletinių spindulių.
BOILERIS: Nuo saulės ir šviesos prišyla 200 litrų talpos boileris. Jis šilumą saugo kaip termosas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.