Naujausios
Lietuva, kaip šiaurinė šalis, neturi tiek daug saulės spindulių kaip pietinės šalys, tačiau tai nereiškia, kad saulės energija čia yra neefektyvi. Plačiau apie tai pasakoja saulės energetikos sferoje dirbantis Karolis.
Saulės spindulių kiekis
Lietuva gauna vidutiniškai apie 1000–1100 kWh saulės energijos kvadratinį metrą per metus, o tai yra mažiau nei pietinėse Europos šalyse, kur šis skaičius gali siekti iki 1800–2000 kWh/m². Tai rodo, kad Lietuva yra mažesnio saulės energijos potencialo zonoje, tačiau šis skirtumas nėra toks didelis, kad saulės energija būtų neefektyvi. Be to, klimatas Lietuvoje, ypač vasaros metu, gali suteikti gerą galimybę generuoti pakankamą energijos kiekį, kad saulės elektrinės galėtų efektyviai veikti.
Dienos ilgumo kaita
Lietuva patiria reikšmingą dienos ilgio kaitą priklausomai nuo metų laiko – žiemą dienos trunka tik apie 7–8 valandas, o vasarą – iki 16 valandų. Ši sezoninė kaita turi didelį poveikį saulės energijos gamybai. „Žiemos metu, kai saulės šviesos yra mažai, saulės elektrinės gamins mažiau energijos, tačiau vasarą, kai dienos yra ilgos ir saulė šviečia ilgą laiką – saulės elektrinės gali generuoti daugiau energijos nei reikalinga, o perteklius gali būti kaupiamas arba parduodamas į tinklą“,- teigia Karolis.
Modernaus technologijų vystymosi poveikis
Nors Lietuva turi mažesnį saulės spindulių kiekį nei pietų šalys – modernios saulės elektrinės ir efektyvios technologijos leidžia užtikrinti gerą energijos gamybos efektyvumą net ir tokiose šalyse, kaip Lietuva. „Naujos kartos saulės moduliai yra efektyvesni, geriau išnaudoja saulės šviesą ir sukuria daugiau energijos net ir debesuotomis dienomis ar silpnos saulės šviesos sąlygomis. Be to, šiuolaikinės saulės elektrinės įrenginių optimizavimas leidžia pasiekti didesnį energijos efektyvumą net ir mažesnio saulės intensyvumo sąlygomis“,- priduria specialistas.
Lietuvos saulės energijos potencialo tyrimai
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad saulės elektrinės šioje šalyje gali generuoti pakankamą kiekį energijos, kad pasiteisintų tiek privačių vartotojų, tiek komercinių objektų reikmėms. Vidutinė saulės elektrinės sistema Lietuvoje per metus gali pagaminti apie 900–1100 kWh elektros energijos už kiekvieną įdiegtą kilovatą (priklausomai nuo vietovės ir įrengimo kokybės). Tai reiškia, kad saulės energija Lietuvoje gali būti veiksminga ir ekonominė prasme, ypač atsižvelgiant į vis didėjantį energijos kainų augimą.
Privalumai – kiekvieno poreikiams
Saulės elektrinės generuoja švarią, atsinaujinančią energiją, kuri padeda mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tai itin svarbu kovojant su klimato kaita.
„Įsirengus saulės elektrinę galima mažinti priklausomybę nuo elektros tiekėjų, o tai ypač svarbu Lietuvoje, kur energijos kainos nuolat kyla. Nors saulės elektrinės pradinės investicijos gali būti didelės – ilgainiui jos padeda žymiai sutaupyti elektros sąskaitose. Tai ypač pasakytina apie namų ūkius ir verslus, kurie suvartoja daug energijos vasaros metu, kai saulės energijos gamyba pasiekia piką“,- pataria specialistas.
Iššūkiai – auga
Kaip jau minėjome, žiemos mėnesiais, kai dienos trumpos ir saulės yra mažai, saulės elektrinės Lietuvoje negali pasiekti tokio pačio efektyvumo kaip vasarą. Tai gali reikšti, kad dalis energijos, ypač žiemos mėnesiais, turi būti įsigyjama iš tinklo.
Lietuvos klimatas, nors ir nėra pats saulėčiausias, vis tiek tinkamas saulės elektrinių įrengimui. Technologijų tobulėjimas, efektyvūs saulės moduliai ir įvairios paramos priemonės daro saulės energiją prieinamą ir ekonomiškai naudinga šioje šalyje. Saulės elektrinės Lietuvoje gali ženkliai sumažinti energijos išlaidas ir prisidėti prie tvaresnio gyvenimo būdo, tačiau svarbu įvertinti sezoniškumą ir pradinės investicijos dydį.