Sapropelio tabletė pomidorui

PA­GA­MIN­TA ŠIAU­LIŲ RE­GIO­NE

Sap­ro­pe­lio tab­le­tė po­mi­do­rui

Prieš ke­le­tą mė­ne­sių Kel­mės ra­jo­ne, Pa­nū­džių kai­me, pra­dė­tos ga­min­ti eko­lo­giš­kos trą­šos au­ga­lams iš eže­rų dug­ne su­si­kau­pu­sio sap­ro­pe­lio. Tai pir­mo­ji to­kių trą­šų ga­myk­la Eu­ro­po­je.

Sap­ro­pe­lis – ne tik trą­ša, pa­di­di­nan­ti au­ga­lo pro­duk­ty­vu­mą ir pa­ge­ri­nan­ti sko­nį, bet ir vais­tas.

Nau­jos kar­tos trą­šas pra­dė­jęs ga­min­ti šiau­lie­tis vers­li­nin­kas Da­rius Kuz­mins­kas sa­ko, jog sap­ro­pe­lio tab­le­tės – tai eko­lo­gi­nių trą­šų re­vo­liu­ci­ja, pri­lygs­tan­ti skie­pų iš­ra­di­mui me­di­ci­no­je.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Pa­ten­tuo­ta kaip uni­ka­lus pro­duk­tas

Tarp miš­kų iš­si­mė­čiu­sios ke­lios Pa­nū­džių kai­me­lio tro­bos. Vie­no­je iš jų, at­vy­kęs į dar­bą, ap­si­sto­ja šiau­lie­tis vers­li­nin­kas Da­rius Kuz­mins­kas.

Eks­kur­si­ją po kai­mo so­dy­bė­lę pra­de­da­me nuo me­di­nio pa­sta­to, ku­ria­me įkur­din­ta eko­lo­gi­nių trą­šų ga­my­bos tech­no­lo­gi­nė li­ni­ja. Ne­to­li pa­sta­to – tuš­čias re­zer­vua­ras. Žie­mą ja­me bus šal­do­mas sap­ro­pe­lis.

Sap­ro­pe­lio trą­šų ga­my­bos tech­no­lo­gi­ją vers­li­nin­kas pir­ko iš už­sie­nio moks­li­nin­kų. Jau gau­ti ser­ti­fi­ka­tai. Pa­nū­džiuo­se pa­ga­min­ta pro­duk­ci­ja bus pa­ten­tuo­ja­ma, nes tai uni­ka­lus pro­duk­tas.

Trą­šų ga­my­bos pro­ce­sas – il­gas. Nuo į dumb­lą pa­na­šios skys­tos ko­šės, ku­ria, vers­li­nin­ko tei­gi­mu, ga­li­ma ly­gin­ti vei­do raukš­les ir ne­tgi ją val­gy­ti, iki žais­min­gų pa­kuo­čių su tab­le­tė­mis praei­na dve­ji me­tai.

Eko­lo­giš­ka iš na­tū­ra­lių me­džia­gų pa­ga­min­ta trą­ša au­ga­lų au­gi­mą ir pro­duk­ty­vu­mą pa­di­di­na 10–30 pro­cen­tų, pa­ge­ri­na dar­žo­vių sko­nį. Jo­se pa­dau­gė­ja ge­rų­jų mais­ti­nių sa­vy­bių. Be to, ap­sau­go au­ga­lą nuo li­gų.

Do­mė­jo­si aš­tuo­ne­rius me­tus

Ne vie­ną su eko­lo­gi­ja su­si­ju­sį vers­lą tu­rin­tis D. Kuz­mins­kas sap­ro­pe­lio ga­li­my­bė­mis ir eko­lo­giš­kų pro­duk­tų ga­my­ba do­mė­jo­si aš­tuo­ne­rius me­tus. Rin­ko in­for­ma­ci­ją, bend­ra­vo su moks­li­nin­kais.

Tai da­ry­ti pa­ska­ti­no Pa­nū­džių kai­me nu­pirk­tas Me­di­nio eže­riu­kas. Sut­var­kęs ap­leis­to eže­ro pa­kran­tes vers­li­nin­kas at­li­ko dug­no ty­ri­mus. Paaiš­kė­jo, jog dug­ne esa­ma sap­ro­pe­lio. Ši me­džia­ga su­si­for­muo­ja iš dur­pių, ta­čiau, kad dumb­las virs­tų sap­ro­pe­liu, rei­kia dvie­jų tūks­tan­čių me­tų.

Tai iš da­lies at­si­nau­ji­nan­tis že­mės gel­mių iš­tek­lius, ran­da­mas kai ku­riuo­se eže­ruo­se ar pel­kė­se po dur­pių sluoks­niu. Ma­no­ma, jog ši me­džia­ga su­si­for­ma­vo kvar­te­ro lai­ko­tar­piu iš or­ga­ni­nių nuo­gu­lų. Jos kau­pė­si iš nu­ny­ku­sių van­dens au­ga­lų ir gy­vū­nų li­ku­čių, su­si­mai­šy­da­mos su mi­ne­ra­li­nė­mis me­džia­go­mis.

Sap­ro­pe­lio esa­ma vi­sa­me pa­sau­ly­je. Di­džiau­sios jo san­kau­pos Azi­jos ir Eu­ro­pos vi­du­ti­nės kli­ma­to juos­tos ša­ly­se: Ru­si­jo­je, Skan­di­na­vi­jos pu­sia­sa­ly­je, Pran­cū­zi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Len­ki­jo­je, Bal­ti­jos ša­ly­se, Bal­ta­ru­si­jo­je ir Uk­rai­no­je bei Šiau­rės Ame­ri­kos kon­ti­nen­to Di­džių­jų eže­rų re­gio­ne (Ka­na­do­je bei Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se).

Sap­ro­pe­lio ga­vy­ba – kai ku­rių Lie­tu­vos vers­li­nin­kų veik­los rū­šis ir pa­ja­mų šal­ti­nis. Kur­ti su šiuo že­mės iš­tek­liu­mi su­si­ju­sią vers­lo ša­ką su­ma­nė ir D. Kuz­mins­kas.

Da­lį rei­ka­lin­go sap­ro­pe­lio vers­li­nin­kas iš­siur­bia iš sa­vo eže­riu­ko, ta­čiau di­džią­ją da­lį per­ka. Šios me­džia­gos dau­giau­sia yra ap­link Drus­ki­nin­kus iš­si­mė­čiu­siuo­se eže­ruo­se.

Di­džio­ji da­lis Kel­mės ra­jo­ne pa­ga­min­tų trą­šų eks­por­tuo­ja­ma į už­sie­nį, da­lį vers­li­nin­kas par­duo­da Lie­tu­vo­je. Mū­sų ša­lies rin­ko­je už įpras­ti­nes trą­šas 20 pro­cen­tų bran­ges­nis sap­ro­pe­lis sun­kiai ski­na­si ke­lią. Di­die­ji pre­ky­bos cent­rai ne­no­ri su­da­ry­ti kon­ku­ren­ci­jos jų pla­ti­na­moms che­mi­nėms trą­šoms ir įvai­riems su­bstra­tams bei kom­pos­tams. Spe­cia­li­zuo­tos par­duo­tu­vės lin­ku­sios tai­ky­ti dvi­gu­bus ant­kai­nius, to­dėl eks­por­tuo­ti nau­ją­ją trą­šą la­biau ap­si­mo­ka.

„Jei tu­ri ge­rą pro­duk­tą, jis vi­suo­met ras sa­vo vie­tą pa­sau­ly­je. Juk yra daug ša­lių, kur že­mė – la­bai pra­sta, to­kia trą­ša ten la­bai pra­ver­čia“, – sa­ko po­nas Da­rius, ne­se­niai įsto­jęs į Ang­li­jos eko­lo­gi­nių ūkių aso­cia­ci­ją.

Re­vo­liu­ci­ja ant mū­sų sta­lo

– Sap­ro­pe­lio tab­le­tes jūs va­di­na­te eko­lo­gi­nių trą­šų re­vo­liu­ci­ja. Ko­dėl?

– Šis pro­duk­tas že­mės ūky­je pri­lygs­ta vak­ci­na­vi­mo iš­ra­di­mui me­di­ci­no­je. Au­ga­las au­ga ant na­tū­ra­lių gam­tos su­kur­tų vais­tų – sap­ro­pe­lio. Mi­li­jo­nai mik­ro ir mak­ro ele­men­tų, an­ti­bak­te­ri­nio, gam­ti­nio an­ti­bio­ti­ko pa­ten­ka į au­ga­lą. O au­ga­las mais­to pa­vi­da­lu pa­ten­ka į žmo­gaus or­ga­niz­mą. Or­ga­niz­mas tam­pa stip­rus ir at­spa­rus li­goms. Mėš­las ar che­mi­nės trą­šos to ne­tu­ri.

Sap­ro­pe­lio tab­le­čių at­va­žiuo­ja pirk­ti šei­mos, ku­rių vai­kai – aler­giš­ki ar­ba silp­no imu­ni­te­to. Jie vai­sius, dar­žo­ves ir net vais­me­džius au­gi­na tręš­da­mi sap­ro­pe­lio tab­le­tė­mis. To­kio mais­to par­duo­tu­vė­se ne­nu­si­pirk­si.

Pats iš­ban­džiau – kas­dien val­giau po šaukš­tą sap­ro­pe­lio. Vi­są sa­vai­tę. Kad su­stip­rė­tų or­ga­niz­mas. Ma­to­te – dar gy­vas.

– Va­di­na­si, nau­ją­sias trą­šas ga­lė­tu­me pa­va­din­ti ir re­vo­liu­ci­ja ant mū­sų sta­lo?

– Ma­nau, jog taip. Šiuo mais­to gau­sy­bės ir per­pro­duk­ci­jos lai­ko­tar­piu žmo­gus ne­be­su­ge­ba at­si­rink­ti sau tin­ka­mų pro­duk­tų. Var­to­ji­mas – be­sai­kis. Jei pri­si­kel­tų mū­sų se­ne­liai, ku­rie nuo sta­lo nu­va­ly­tus tru­pi­nius su­si­ber­da­vo sau į bur­ną, ir pa­ma­ty­tų, ko­kius kie­kius mais­to iš­me­ta­me kaip at­lie­kas, juos iš­tik­tų in­fark­tas.

Lai­kas siek­ti ne mais­to kie­ky­bės, o ko­ky­bės. Jei drau­gau­si­me su sa­vo or­ga­niz­mu, jis mū­sų taip pat ne­nu­vils. Il­giau gy­ven­si­me, ir gy­ve­ni­mas bus ko­ky­biš­kes­nis. Ga­liau­siai re­čiau vars­ty­si­me gy­dy­to­jų ka­bi­ne­tų du­ris.

– Įro­di­nė­jant sap­ro­pe­lio nau­dą moks­li­niams dar­bams ir la­bo­ra­to­ri­niams ty­ri­mams iš­leis­tos de­šim­tys tūks­tan­čių eu­rų. Tai ro­do vis at­sa­kin­ges­nį po­žiū­rį į gam­tą ir žmo­gų gam­to­je. Ar su­si­do­mė­ji­mas sap­ro­pe­liu adek­va­tus moks­li­nin­kų in­dė­liui?

– Pa­vyz­džiui, Ang­li­jo­je apie to­kias trą­šas nie­kas ne­bu­vo gir­dė­jęs. Bet, kai pa­ma­to la­bo­ra­to­ri­nius ty­ri­mus, la­bai nu­stem­ba. Net vie­ti­nis lor­das at­siun­tė sa­vo dar­buo­to­ją nu­pirk­ti sap­ro­pe­lio trą­šų.

Iš­ban­dy­ti iš­siun­ti­nė­jo­me sap­ro­pe­lio trą­šų į vi­sas Eu­ro­pos, Skan­di­na­vi­jos, Sau­do Ara­bi­jos ša­lis, Ja­po­ni­ją. Su­si­do­mė­ji­mas – di­de­lis. Žmo­nės no­riai ban­do trą­šas, kad pa­ge­rin­tų sa­vo gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.

Var­to­to­jams pa­tin­ka ir pa­ti tab­le­tės for­ma, ku­ri žy­mi nor­mą – vie­na tab­le­tė vie­nam au­ga­lui. Ją ga­li­ma iš­tir­pin­ti van­de­ny­je ir lais­ty­ti dar­žo­ves ar gė­les. Ga­li­ma ir sau­są tab­le­tę  įkiš­ti į dir­vą, ša­lia au­ga­lo šak­nies.

No­riai per­ka ir lie­tu­viai. Nors kai ku­rie gal­būt mąs­to: pa­si­sem­siu dumb­lo iš eže­ro dug­no ir pa­trę­šiu že­mę, bus tas pa­ts. Nie­ko pa­na­šaus. Tik su­ga­din­si­te dir­vo­že­mį, nie­kas neaugs. Tik vie­na­me iš šim­to eže­rų yra sap­ro­pe­lio.

Ga­mins gy­do­muo­sius kre­mus ir komp­re­sus

Ša­lia eko­lo­giš­kų trą­šų ce­cho Pa­nū­džiuo­se ky­la ir ki­to, kiek di­des­nio me­di­nio pa­sta­to kar­ka­sas. Nau­ja­ja­me pa­sta­te iš sap­ro­pe­lio ir ki­tų miš­ko bei lau­kų kom­po­nen­tų bus ga­mi­na­mi gy­do­mie­ji kre­mai.

Šis kos­me­ti­kos iš sap­ro­pe­lio ir ki­tų gam­tos me­džia­gų fab­ri­kė­lis, pa­sak Da­riaus, taip pat bus pir­ma­sis Eu­ro­po­je. Ke­le­tą pro­duk­tų ga­mi­na lat­viai, ta­čiau šiau­lie­tis vers­li­nin­kas mąs­to apie ge­ro­kai di­des­nes ga­my­bos apim­tis. Jis ke­ti­na ga­min­ti ke­tu­rio­li­kos rū­šių gy­do­muo­sius kre­mus, komp­re­sus nuo są­na­rių už­de­gi­mo, poo­pe­ra­ci­nius ran­dus gy­dan­čius komp­re­sus.

Da­lį čia pa­ga­min­tų pro­duk­tų par­duos, da­lį su­nau­dos vie­to­je, nes ke­ti­na sta­ty­ti sa­na­to­ri­ją, ku­rio­je bus gy­do­ma sap­ro­pe­liu, nau­do­ja­ma au­ga­lų te­ra­pi­ja ir at­lie­ka­mos gro­žio pro­ce­dū­ros, mo­ko­ma po­zi­ty­viai mąs­ty­ti.

Pap­ras­tu­me sly­pi ge­nia­lu­mas

Vers­lą ne vie­no­je pa­sau­lio ša­ly­je plė­to­jan­tis D. Kuz­mins­kas sa­ko, jog dau­gu­ma jo pro­jek­tų su­si­ję su eko­lo­gi­ja ir įdo­mūs ne tik Lie­tu­vai. Vers­li­nin­kas va­do­vau­ja­si prin­ci­pu, jog ge­nia­lu­mas daž­niau­siai sly­pi pa­pras­tu­me: „Rei­kia rem­tis pro­tin­gais žmo­nė­mis, po­zi­ty­viai mąs­ty­ti – ir vis­kas pa­vyks.“

Pas­ta­tus ga­my­bai vers­li­nin­kas sta­to ūkio bū­du iš sa­vo miš­ko me­die­nos. Dir­ba pa­ts su ke­liais sa­vo įmo­nės dar­bi­nin­kais. Ėmė tik ke­le­tą pa­sko­lų iš ban­ko. Eu­ro­pos pa­ra­ma kol kas ne­si­nau­do­jo.

„Trą­šų ga­my­bos ce­che­lį pa­sta­tė­me per tris mė­ne­sius. Jei­gu bū­čiau nau­do­ję­sis Eu­ro­pos pa­ra­ma, sta­ty­ba bū­tų už­tru­ku­si ma­žiau­siai po­rą me­tų. Il­gai trun­ka pro­jek­tų pa­ren­gi­mas, pa­skui jų ver­ti­ni­mas, o sta­tant – są­ly­gų įvyk­dy­mas“, – pa­sa­ko­ja vers­li­nin­kas.

Vers­lo pa­tir­ties eko­no­mi­kos ma­gist­ro laips­nį tu­rin­tis D. Kuz­mins­kas mo­kė­si nuo vai­kys­tės. Ka­dan­gi jo tė­vų šei­ma ver­tė­si sun­kiai, nuo dvy­li­kos me­tų jis jau siu­vo va­di­na­mą­sias „štu­kas“. O nuo še­šio­li­kos me­tų ma­mos var­du įsi­gi­jo vers­lo liu­di­ji­mą ir ėmė­si sa­va­ran­kiš­kos veik­los.

Su­lau­kęs aš­tuo­nio­li­kos, nu­si­pir­ko bu­tą Šiau­liuo­se, o bū­da­mas dvi­de­šimt dve­jų, įsi­gi­jo na­mą.

„Ap­lin­ky­bės ma­ne ver­tė nuo­lat gal­vo­ti, – pa­sa­ko­ja po­nas Da­rius. – Nie­kuo­met ne­si­kra­čiau dar­bo. Pra­dė­jęs stu­di­jas uni­ver­si­te­te, tu­rė­jau da­ry­ti per­trau­ką. Iš­vy­kau dirb­ti į Mask­vą. Dar­ba­vau­si bend­ro­je Lie­tu­vos ir Ru­si­jos pre­ky­bos įmo­nė­je. Esu dir­bęs ir sta­ty­bo­se. Vi­sos pa­tir­tys da­bar la­bai pra­ver­čia vers­le.“

Au­to­rės nuo­tr.

Sap­ro­pe­lis – eže­rų ir pel­kių dug­nuo­se po dur­pių sluoks­niu ran­da­ma me­džia­ga. Šią ža­lia­vą trą­šų ga­my­bai vers­li­nin­kas  Da­rius Kuz­mins­kas pir­ko.

Sap­ro­pe­lį nau­joms vers­lo rū­šims – trą­šų ga­my­bai nau­do­jan­tis vers­li­nin­kas Da­rius Kuz­mins­kas plė­to­ja dau­giau su eko­lo­gi­ja su­si­ju­sių vers­lo rū­šių.

Sap­ro­pe­lio tab­le­tes vers­li­nin­kas Da­rius Kuz­mins­kas va­di­na re­vo­liu­ci­ja.

Sap­ro­pe­lį iš Me­di­nio eže­ro trau­kian­čią įran­gą Da­rius Kuz­mins­kas pa­si­ga­mi­no pa­ts.

Eko­lo­giš­kos trą­šos ga­mi­na­mos eko­lo­giš­ka­me me­di­nia­me pa­sta­te.

Ky­la kos­me­ti­kos fab­ri­kė­lio sie­nos.