Runkeliai „atpigo“ ir iškeliauja iš Lietuvos

Runkeliai „atpigo“ ir iškeliauja iš Lietuvos

Runkeliai „atpigo“ ir iškeliauja iš Lietuvos

Statistikos departamentas pranešė, jog šalyje cukriniai runkeliai šiais metais 28 procentais pigesni, negu pernai.

Žemdirbiai masiškai atsisako auginti „atpigintus“ runkelius.

Antanas STAPONKUS

redakcija@skrastas.lt

Nebelieka pelno

Prieš kelias dienas iš mūsų krašto cukrinių runkelių laukų į Panevėžio fabriką išvežti paskutiniai šių metų derliaus runkeliai.

Vieną iš didžiausių Lietuvoje cukrinių runkelių išauginimo kvotą — beveik dešimt tūkstančių tonų — turinti Uždaroji akcinė bendrovė „Klauso ūkis“ (Žarėnuose, Šiaulių rajonas) kitais metais nebepaliko sėjomainoje vietos cukriniams runkeliams. Vietoj cukrinių augins kviečius, rapsus, salyklinius miežius.

Apie sprendimą atsisakyti runkelių auginimo Nacionalinei mokėjimų agentūrai pranešė ir antrąją pagal dydį kvotą Šiaulių rajone turinti Verbūnų žemės ūkio bendrovė. Paskutines šiųmetinių runkelių tonas bendrovė išvežė į Panevėžio fabriką lapkričio dvidešimt šeštąją.

Žemės ūkio kooperatyvo „Joniškio cukrus“, jungiančio šio krašto runkelių augintojus, susirinkimas suteikė savo pirmininkui įgaliojimus nutraukti tarpprofesinį susitarimą su danų valdomais “Danisco Sugar“ cukraus fabrikais. Analogišką sprendimą yra priėmęs Aukštaitijos runkelių augintojų kooperatyvas.

Lapkričio 29-ąją danų firmos „Danisco Sugar“ atstovams įteiktas visų šalies regioninių kooperatyvų vadovų pasirašytas pareiškimas nutraukti tarpprofesinį susitarimą. Kartu danų bendrovė kviečiama derėtis dėl naujų galimos partnerystės sąlygų.

Savo ruožtu, „Danisco Sugar“ savininkai jau pranešė apie Panevėžio cukraus fabriko uždarymą. Tikriausiai, pajutę cukrinių runkelių augintojų nepasitenkinimą “atpingančiais“ runkeliais ir jų sprendimus nutraukti šį verslą.

„Runkelių supirkėjai jau šiemet sumažino mūsų bendrovei kvotą dešimčia procentų, o kainą nustatė — 99 litus už toną. Kitąmet pasiūlė kvotą dar mažesnę, kainą — 92 litus už toną. Dar po metų ta kaina jau būtų 87 litai. Kaip auginti, jeigu vienos tonos runkelių savikaina jau pernai bendrovėje buvo 94 litai, o visi tam reikalingi kaštai kasdien tik didėja?“ — aiškino “Šiaulių kraštui“ savo apsisprendimą Verbūnų bendrovės vadovas Vaclovas Ralys.

Paramos negauna

Didžiulę patirtį įgiję cukrinių runkelių augintojai kalba, jog cukriniai runkeliai visada buvo patikima kultūra, nuo pat jų paplitimo mūsų krašte, kai 1935 metais buvo pastatytas Pavenčių cukraus fabrikas.

Kiekvienas cukrinių runkelių augintojas dar prisimena netolimus laikus, kai už toną runkelių buvo mokama 165 litai, o degalai, trąšos — keleriopai pigesnės. Apmaudu, sako jie, kai visos kainos tik kyla, o runkelių — nukrito. Prie runkelių tenka dirbti per lietų, šaltį, kartais net naktimis. „Ar verta kankinti žmones, kai nėra naudos“, — svarsto pašnekovai.

Ūkininkų skaičiavimais, jų verslas būtų pelningas, jei už toną runkelių būtų mokama bent 120 litų. Kitu atveju jie nemato prasmės tęsti šią veiklą.

Cukrinių runkelių augintojai neturi teisės gauti bent kokią Europos Sąjungos paramą runkelių ūkiui modernizuoti, nenumatyta ji ir 2007-2013 metų programoje. Nepriklauso net tiesioginės išmokos, kaip mokama už javus ar rapsus.

Tikisi Europos Sąjungos išmokų

Žlungantis cukrinių runkelių auginimo verslas privers išvežti į metalo laužą per milijoną litų kainavusius runkelių nuėmimo kombainus, vėjais nueis specialistų ilgametė patirtis, žinios.

„Europos Sąjungos politika — mažinti cukraus gamybą, nes šiuo metu jo pagaminama perdaug. Be to, nuo 2009 metų Sąjungos rinka atsiveria cukrašvendrių cukrui iš ekonomiškai silpnų pasaulio šalių. Todėl numatyta parama nutraukusiems runkelių auginimą bei cukraus gamybą“, — kalbėjo Kastytis Patiejūnas, Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas.

Pasak jo, galimi įvairūs scenarijai. Šalies cukraus fabrikai jau anksčiau yra paskelbę Žemės ūkio ministerijai, jog mažins kvotinę cukraus gamybą 13,5 procento. Jei žemdirbiai tęstų runkelių auginimą, jie galėtų gauti kompensacijas už tokią iki šiol augintų runkelių dalį.

Jeigu augintojų atsisakymas tęsti verslą priverstų uždaryti cukraus fabrikus, pagal šalies Vyriausybės ir Europos Komisijos patvirtintą programą augintojai gautų cukraus gamybos restruktūrizavimo paramą. Abiem atvejais toji persitvarkymo parama, arba kompensacija, per kelerius metus sudarytų apie 150-240 litų už toną augintų kvotinių runkelių.

Runkeliai: Paskutinieji Verbūnų žemėse (Šiaulių rajonas) išauginti runkeliai išgabenti į Panevėžio fabriką lapkričio 26-ąją.

MINUSAS: Verbūnų žemės ūkio bendrovės (Šiaulių rajonas) vadovas Vaclovas Ralys: „Kaip beskaičiuosi, vis tas pats: kad ir norėtume, bet negalime dirbti už dyką, juo labiau — tam, kad nuostolius gautume“.

RELIKVIJA: Už žemdirbių prakaitu uždirbtą milijoną nusipirkti runkelių kombainai virsta relikvija arba metalo laužu.

Autoriaus nuotr.

„ESAMOMIS SĄLYGOMIS AUGINTI CUKRINIUS RUNKELIUS NEBEAPSIMOKA. ŽEMDIRBIAI KOL KAS NESULAUKIA JOKIŲ GARANTIJŲ, KAD PADETIS PAGERĖS...