Reklama atspindi visuomenės poreikius

Reklama atspindi visuomenės poreikius

Lietuvos komunikacijų agentūrų asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis sako, kad latviams pavyko sukurti stebuklą — žinia apie neva nukritusį meteoritą nuskambėjo per visą pasaulį. Buvęs šiaulietis juokauja: galbūt aktorės Andželinos Džoli vizitas į Lietuvą duotų daugiau valstybės įvaizdžiui nei visa, kas jam išleista.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Vertė — teigiama latvių reakcija

— Vienos iš telekomunikacijų įmonių sugalvota reklaminė akcija — „meteoritas“ Latvijoje — sukėlė dvejopą reakciją. Vienims šis pokštas pakėlė nuotaiką, kitus, pavyzdžiui, Latvijos politikus užrūstino. Kas lemia skirtingą požiūrį?

— Viena iš taisyklių reklamoje yra „sukurk stebuklą“. Latviai sugebėjo tą stebuklą padaryti — sukurti meteorito legendą, į kurią visi aktyviai sureagavo.

Jei žinia būtų likusi tik Latvijoje, ko gero, niekas nebūtų atkreipęs dėmesio. Bet žinia nuvilnijo per visus informacinius kanalus, parodė didžiausios televizijos. Apie Latviją buvo kalbama kaip apie šalį, į kurią nukrito meteoritas, buvo spekuliacijų, gal ten nukrito lėktuvas? Buvo kreipimųsi į Vyriausybę, politikus.

Valstybiniu mastu yra dedamos pastangos, kaip išgarsinti Latviją, o čia — paprastas įvykis, ir kampanija išplito visais įmanomais kanalais. Politikus, manau, tai labiausiai įžeidė.

— Ar įsivaizduojate analogišką situaciją Lietuvoje?

— Sunku priartinti mūsų ir latvių situaciją, bet iš principo — taip. Lietuvoje irgi buvo kažkas panašaus daryta, tik ne tokio mastelio. Per krepšinio rungtynes į aikštelę buvo išbėgusi apsinuoginusi mergina. Vėliau paaiškėjo, kad tai — reklaminė informacija. Šis įvykis irgi nuvilnijo pakankamai plačiai, buvo komentuojamas.

Latvijos atveju, didžiulė vertė — kad patys gyventojai sureagavo teigiamai. Atliekant tokį ar panašų veiksmą, kyla didžiulė rizika, kad, paaiškėjus tiesai, neigiamos emocijos bus siejamos su prekių ženklu. Reklama nebetenka prasmės, net tampa kenksminga. Konkrečiu atveju reklama atliko teigiamą vaidmenį ir turėtų logiškai susisieti su vėliau vyksiančiais kompanijos reklaminiais veiksmais.

Krizės metu reklama aktualėja

— Ar kuo nors ypatinga krizės metu kuriama reklama? Ar akcentuojami kiti dalykai?

— Juokaujame, kad po ilgos pertraukos reklama vėl įgyja tam tikrą prasmę. Gerbūvio laikotarpiu reklama buvo reikalinga nebent ieškant kažko konkretaus. Tada žmonės pradėdavo dairytis po reklaminius pranešimus. Priešingu atveju reklama erzino.

Dabar žmonės stebi informaciją, norėdami rasti geriausią prekės ir kainos santykį. Tad reklama pasidaro aktuali.

— Ar reklama įžūlėja?

— Yra reklamų, kurios pakankamai įžūlios. Šią dilemą kiekvieną kartą sprendžia reklamos kūrėjai kartu su užsakovais, gamintojais. Kad reklama būtų pamatyta, bet kartu ir neerzintų žmogaus.

— Ar plečiasi reklamos ribos?

— Kiekvieną dieną. Iš kur kyla noras jas plėsti? Paskaičiuota, kad mes per dieną išklausome iki dviejų tūkstančių reklaminių pranešimų: garsinių, vaizdinių, televizijoje, lauko reklamose...

Išsiskirti reklaminiame sraute yra sudėtinga, todėl ieškoma įvairiausių būdų, kaip tai padaryti.

Vakaruose dabar labai populiarūs socialiniai tinklai, kuriuose reklama dar nėra iki galo reglamentuota. Kiekvieną dieną vyksta naujų reklamos kanalų, priemonių paieška.

Reklama priklauso nuo adresato

— Ar lietuviška reklama turi savo specifiką?

— Be abejo. Reklama yra tiesiogiai susijusi su visuomenės poreikiais, aktualijomis, supratimu. Pas mus, buvusiame Rytų bloke, reklama pradėta rodyti gana neseniai. Ji yra šviežia, ne tokia sudėtinga: kartais pažiūrėjus vakarietišką reklamą sunku suprasti, apie ką ji.

Lietuviškoje reklamoje yra įvairių pavyzdžių — ir labai gerų, ir primityvių. Viskas priklauso nuo to, į ką kreipiamasi. Labai dažnai žmonės galvoja, kad reklama specialiai yra daroma paprasta ar buka. Iš tiesų viskas susiveda į tai, kad ji skirta potencialiam pirkėjui ar paslaugos pirkėjui. Į jį kreipiamasi jo suvokimo lygmenyje. Reklama yra savotiškas poreikių veidrodis.

— Ar turite mėgstamą reklamą?

— Yra įspūdingų reklamų, tik sunku nupasakoti — reiktų pamatyti. Pavyzdys: mažo biudžeto reklama, kompiuteriu sukurtas personažas, labai panašus į Bilą Klintoną (ekrano apačioje užrašas — Libanas, 2000). Jis tai atsistoja, tai atsisėda — veiksmas kartojamas keletą kartų. Kol pasirodo užrašas: „Now you can control your Bill“ (dabar jūs galite kontroliuoti savo sąskaitą — red. past.). Taip reklamuojasi viena iš Libano telekomunikacijų kompanija.

Išgelbėtų Andželikos Džoli vizitas?

— Su kitais rengėte Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginio marketingo koncepciją „Lietuva — drąsi šalis“. Koks projekto likimas?

— Projektai stringa. Drįsčiau teigti, kad mes patys nelabai aiškiai žinome, kur strategiškai šalis eina, kokie strateginiai šalies tikslai, ir ką ji nori apie save pasakyti.

Koncepcija „Drąsi šalis“ buvo skirta reklamuotis ne užsienyje, o kad pirmiausia čia gyvenantys žmonės patikėtų, jog jie iš tikrųjų gali kažką nuveikti, gali būti drąsesni.

Galime reklamuoti savo šalį užsienyje labai gražiai. Bet atvažiavę čia, jie randa, kad šalyje yra blogai. Atvirkštinis efektas.

Atskiri žmonės yra ambasadoriai.

— Ar Lietuvai reikia kažko panašaus į latvišką „meteoritą“?

— Norint, kad būtų sužinota apie šalį arba bent jos vardas būtų išgirstas, reikia galvoti. Yra kalbėta, kad Andželinos Džoli atvykimas į Lietuvą duotų daugiau valstybės įvaizdžiui nei visa, kas jam išleista.

— Belieka laukti Džoli vizito?

— Priklauso nuo to, kada ji atvažiuos: ar tada, kai nebebus niekam įdomi, ar kai ją sekios pusė pasaulio žiniasklaidos.

Daugiau reklamos paslapčių rasite www.BeReklamosNegerai.lt  O ka žinote apie SEO ? - Kokybiškos SEO paslaugos!