Pynimai iš vytelių, laikraščių, siūlų

Py­ni­mai iš vy­te­lių, laik­raš­čių, siū­lų

Kriu­kų mies­te­lio (Jo­niš­kio ra­jo­nas) gy­ven­to­jai pin­ti mo­ka ne tik iš vy­te­lių, bet ir iš laik­raš­čių, sta­ty­bi­nių juos­te­lių, sto­rų siū­lų. Vie­tos bib­lio­te­ko­je ati­da­ry­ta tri­jų gra­žia­dar­bių Sta­nis­la­vos Ra­mo­nai­tės, Ser­gė­jaus Lu­ko­šiaus, Al­gi­man­to Šče­gaus­ko dar­bų pa­ro­da „Py­ni­mas – ne var­gas, tai ma­lo­nu­mas“.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Pi­na ka­sas iš siū­lų ir me­džia­gos juos­tų

Kriu­kie­tė Sta­nis­la­va Ra­mo­nai­tė pa­sta­ruo­ju me­tu sė­dė­da­ma prie te­le­vi­zo­riaus ir žiū­rė­da­ma se­ria­lus lai­ką lei­džia pin­da­ma ka­sas. Ne iš sa­vo plau­kų, bet iš se­nų sto­rų siū­lų, ku­riuos pir­miau­sia su­ve­ja į ka­muo­lius, o pa­skui, pa­da­li­ju­si į tris sto­res­nes sruo­gas, dė­lio­ja py­nę. Kar­tais il­ges­nę, kar­tais trum­pes­nę. Žiū­rint, ko­kio dy­džio pa­klo­tė­lį ar ki­li­mė­lį no­ri pa­ga­min­ti.

Su­pin­tą siū­lų ka­są mo­te­ris su­ka ra­tu ir su­siu­va iš blo­go­sios pu­sės, ku­ri bus ne­ma­to­ma. Ta­da iš tos pa­čios pu­sės pri­siu­va iš­kirp­tą me­džia­gos ga­ba­lą, tar­si ko­kį „pa­dą“.

Apsk­ri­tas siu­vi­nys tin­ka po gė­lių va­zo­nu ant pa­lan­gės pa­dė­ti, nes su­lai­ko šal­tes­nio oro sro­ves, ir po karš­tu du­be­niu de­ra, di­des­nį ir prie lo­vos ga­li­ma pa­ties­ti, kad ba­so­mis ne­tek­tų ant grin­dų sto­tis, ar­ba nau­do­ti kaip šuns, ka­ti­no guo­lį.

Ga­li­ma ap­skri­tus pa­dėk­liu­kus su­siū­ti ke­lis, su­jun­giant į vie­ną ki­li­mė­lį.

Sta­nis­la­va Ra­mo­nai­tė pa­sa­ko­jo per vie­ną va­ka­rą daug siū­lų ka­sų pri­pi­nan­ti, o ki­tą – jas su­siu­van­ti.

Ly­giai taip pat pa­dėk­liu­kus mo­te­ris ga­mi­na ir iš me­džia­gos. Ne vie­ną se­ną su­kne­lę ar si­jo­ną juos­to­mis su­kar­pė ir į ka­sas su­py­nė.

„To­kių dar­be­lių kar­tą pa­ma­čiau var­ty­da­ma laik­raš­čius ar žur­na­lus, ir pa­mė­gi­nau“, – pa­sa­ko­jo kriu­kie­tė.

Po­pie­ri­nių vy­te­lių ste­buk­lai

Jos bi­čiu­lis Ser­gė­jus Lu­ko­šius pa­ro­dai pa­tei­kė va­ze­lių, dė­žu­čių, du­be­nė­lių, nu­pin­tų iš po­pie­ri­nių juos­te­lių, ku­rias su­su­ka ant vir­ba­lo. To­kias juos­te­les vy­ras pa­si­ruo­šia iš laik­raš­čių, žur­na­lų ar­ba rek­la­mi­nių par­duo­tu­vių lanks­ti­nu­kų. Pas­ta­rų­jų juos­te­lės bū­na ypač spal­vin­gos.

Vy­ras juos­te­les pi­na  kaip ir vy­te­les. Bai­gęs dar­bą ga­lus su­kli­juo­ja, kad nei­šir­tų. Ga­li­ma ga­mi­nius ir nu­la­kuo­ti ar­ba nu­da­žy­ti.

Kar­tą jis bi­čiu­lės pa­pra­šė dau­giau laik­raš­čių ir vė­liau ją nu­ste­bi­no, pa­ro­dy­da­mas nu­pin­tą dai­lų krep­šį, su ku­riuo ir į par­duo­tu­vę ne gė­da bū­tų nuei­ti, ar­ba ga­li­ma na­muo­se lai­ky­ti su­dė­tus laik­raš­čius bei ki­tus daik­tus.

Vy­ras taip pat su­gal­vo­jo, kaip pa­nau­do­ti plast­ma­si­nius gė­ri­mų bu­te­lius. Su­kar­pęs juos juos­te­lė­mis, su­ri­šo tink­lą, ku­riuo ke­ti­na ap­gaub­ti pa­vė­si­nės šo­nus.

Tri­ra­tis pa­gal nuo­trau­ką

O štai Al­gi­man­tas Šče­gaus­ka,s Kriu­kuo­se ge­rai ži­no­mas meist­ras, vie­na svei­ka ran­ka su­ge­ban­tis iš vy­te­lių nu­pin­ti krep­šių gry­bams, bul­vėms, dė­žu­čių siū­lams ar skal­bi­niams su­si­dė­ti, pa­dėk­liu­kų vai­siams, sal­dai­niams, pusk­rep­šių, ka­bi­na­mų ant sie­nos, į ku­riuos šei­mi­nin­kės su­me­ta svo­gū­nus, čes­na­kus ar ki­tas gė­ry­bes, na­me­lių ka­tėms.

Prieš ku­rį lai­ką duk­ra nu­fo­tog­ra­fa­vo jai pa­ti­ku­sį pin­tą tri­ra­tį ir pa­ro­dė nuo­trau­ką tė­čiui. Al­gi­man­tas il­gai ne­dve­jo­jo, tuoj su­mo­jo, kaip ra­tus iš­lenk­ti ant pa­ties pa­si­ga­min­tos me­di­nės ap­va­lios for­mos, kaip juos su­tvir­tin­ti. Ant vir­šaus už­dė­jo ap­va­lią pin­ti­nę – bus pa­dėk­las di­des­niam gė­lės va­zo­nui.

To­kių tri­ra­čių A. Šče­gaus­kas sa­ko pa­ga­mi­nęs jau apie de­šim­tį, da­lis iš­ke­lia­vo ir į ki­tus ra­jo­nus pa­gal už­sa­ky­mus.

Vy­riš­kis dau­giau py­ni­mu pra­dė­jo už­siim­ti maž­daug prieš pen­ke­rius me­tus, po­mė­gį grei­čiau­siai pa­vel­dė­jęs iš sa­vo tė­vo.

100 krep­šų per po­rą mė­ne­sių

Kriu­kie­tis ža­lia­vos – laz­dy­nų, kark­lų vy­te­lių – pri­pjau­na mies­te­lio apy­lin­kių grio­viuo­se. Pi­na ga­mi­nius iš „gy­vos“ me­džia­gos, vy­te­lių ne­džio­vi­na ir ne­mir­ko, kaip el­giasi ki­ti šio ama­to puo­se­lė­to­jai. Tai užim­tų daug lai­ko. Vy­ras vy­te­les tik nu­žie­vi­na ir nu­sku­ta, iš­ly­gi­na. Pats ir kai ku­riuos ama­tui rei­ka­lin­gus įran­kius pa­si­ga­mi­na, pa­vyz­džiui, ašt­rų pei­lį. Ne kiek­vie­nas pei­lis tin­ka, nes tu­ri tie­siog „kib­ti“ prie vy­te­lės, o bū­na, kad kliū­va, leng­vai ne­slys­ta.

La­biau­siai pa­klau­sūs dau­ge­lį me­tų iš­lie­ka pa­pras­ti bul­vių krep­šai, ku­riuos jis ga­mi­na ne tik iš vy­te­lių, bet ir iš plast­ma­si­nių sta­ty­bi­nių juos­te­lių, ku­rias ske­lia pu­siau, kad ne­bū­tų to­kios pla­čios, ta­da ne­kaip at­ro­dy­tų. Žmo­nės mėgs­ta ir dai­lius krep­še­lius iš ne­nu­žie­vin­tų vy­te­lių, trau­kia jų sod­ri spal­va.

Al­gi­man­tas Šče­gaus­kas tu­ri neį­ga­lu­mą, ku­ris ati­tin­ka se­niau bu­vu­sią tre­čią gru­pę, tad yra lai­ko­mas iš da­lies dar­bin­gas. Vy­ras dar­bo ir ne­ven­gia. Kriu­kų se­niū­nė Aud­ro­nė Im­po­lie­nė, atė­ju­si pa­svei­kin­ti pa­ro­dos au­to­rių, pa­sa­ko­jo, kad šis žmo­gus prieš ku­rį lai­ką pa­ts atė­jo į se­niū­ni­ją ir pa­si­siū­lė dirb­ti. Per du mė­ne­sius vie­šų­jų dar­bų se­niū­ni­jai jis nu­py­nė net apie šim­tą krep­šų.

Kriu­kų gra­žia­dar­bius pri­sta­ty­da­ma kal­bi­no pa­ro­dą or­ga­ni­za­vu­si bib­lio­te­ki­nin­kė Vio­le­ta Na­vic­kie­nė, ren­gi­nį žais­min­gu vaiz­de­liu paį­vai­ri­no vie­tos pa­grin­di­nės mo­kyk­los tė­vų klu­bo na­riai.

Au­to­rės nuo­tr.

DARBAI: Iš vy­te­lių pin­ti Al­gi­man­to Šče­gaus­ko dar­bai – la­bai dai­lūs, kruopš­tūs.

SU­GE­BĖ­JI­MAS: Al­gi­man­tas Šče­gaus­kas pi­na vie­na svei­ka ran­ka.

TRI­RA­TIS: Al­gi­man­tas pi­na ne tik įpras­tus krep­šius, bet ir tri­ra­čius gė­lėms.

KREP­ŠAI: Po­pu­lia­riau­si iš­lie­ka bul­vių krep­šai.

NE­NU­ŽIE­VIN­TOS: Dai­li pin­ti­nė iš ne­nu­žie­vin­tų kark­lų vy­te­lių.

PAK­LO­TĖ­LIS: Sta­nis­la­va Ra­mo­nai­tė pa­klo­tė­lius siu­va iš pin­tų siū­lų ar­ba me­džia­gų juos­tų ka­sų.

PANAUDOJIMAS: Sta­nis­la­vos Ra­mo­nai­tės ran­ko­se – Ser­gė­jaus Lu­ko­šiaus iš laik­raš­čių vy­te­lių nu­pin­tas dai­lus krep­šys, su ku­riuo ga­li­ma ir į par­duo­tu­vę ar tur­gų ei­ti.

PY­NI­MAS: Pa­de­da­ma bib­lio­te­ki­nin­kės Vio­le­tos Na­vic­kie­nės (kai­rė­je) Sta­nis­la­va Ra­mo­nai­tė ro­dė, kaip pi­na siū­lų „ka­sas“.

TINK­LAS: Sta­nis­la­va Ra­mo­nai­tė (de­ši­nė­je) ir bib­lio­te­ki­ni­nė Vio­le­ta Na­vic­kie­nė de­monst­ruo­ja Ser­gė­jaus Lu­ko­šiaus tink­lą, su­riš­tą iš plast­ma­si­nių su­kar­py­tų bu­te­lių juos­te­lių.