Profesija – teismo posėdžių sekretorė

Pro­fe­si­ja – teis­mo po­sė­džių sek­re­to­rė

Kel­miš­kė Re­da Mi­šei­ky­tė iš­rink­ta ge­riau­sia Šiau­lių apy­lin­kės teis­mo Kel­mės rū­mų teis­mo po­sė­džių sek­re­to­re. Septyniolikti me­tai teis­mo po­sė­džių sek­re­to­re dir­ban­ti Re­da tu­ri ne tik tei­si­nin­kės, bet ir is­to­ri­jos ba­ka­lau­ro bei so­cia­li­nių moks­lų ma­gist­ro dip­lo­mus, bet li­ko iš­ti­ki­ma ne­leng­vai ir pa­ly­gin­ti kuk­liai ap­mo­ka­mai pir­ma­jai sa­vo pro­fe­si­jai.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Šven­tės praei­na

Šiau­lių apy­lin­kės teis­mo Kel­mės rū­muo­se dir­ba ke­tu­ri tei­sė­jai ir ke­tu­rios teis­mo po­sė­džių sek­re­to­rės. Su Re­da su­si­tin­ka­me nau­jai įreng­to­je ne­di­de­lė­je teis­mo po­sė­džių sa­lė­je vė­ly­vą po­pie­tę, kai ne­bu­vo pa­skir­ta nag­ri­nė­ti by­lų. Ta­čiau dar­bo jau­nai mo­te­riai ne­trūks­ta. Lais­vu nuo po­sė­džių me­tu ji tvar­ko, siu­va by­las. Į raš­ti­nę by­lą pri­sta­ty­ti rei­kia pa­skir­tu ter­mi­nu.

„Ma­lo­nu, kad bu­vau pa­ste­bė­ta ir įver­tin­ta. Bet to ne­su­reikš­mi­nu. Šven­tės praei­na, o dar­bas lie­ka“, – ne­tuš­čia­žo­džiau­ja la­bai konk­re­čiu žmo­gu­mi sa­ve lai­kan­ti Re­da.

Dirb­ti į tuo­me­ti­nį Kel­mės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mą ji atė­jo prieš šešio­li­ka me­tų. Tik bai­gu­si V. Dudėnienės ko­le­gi­ją, ku­rio­je įgi­jo jau­nes­nio­sios tei­si­nin­kės spe­cia­ly­bę, lai­mė­jo čia skelb­tą kon­kur­są teis­mo po­sė­džių sek­re­to­rės pa­rei­goms. Gau­ti dar­bo pa­gal įgy­tą spe­cia­ly­bę mies­te, ku­ria­me gi­mė ir au­go, mer­gi­nai bu­vo la­bai svar­bu. Juo­lab kad kon­kur­se da­ly­va­vo la­bai daug pre­ten­den­čių.

Vė­liau, jau dirb­da­ma, Re­da įgy­ven­di­no se­ną sva­jo­nę stu­di­juo­ti is­to­ri­ją. Pas­kui įgi­jo ir so­cia­li­nių moks­lų ma­gist­ro laips­nį, ta­čiau li­ko sa­vo dar­be.

„Įsi­dir­bi, ne­blo­gai se­ka­si ir at­ro­do, jog ne­ver­ta ką nors keis­ti. Gal ka­da nors gy­ve­ni­me pra­vers ir ki­ti dip­lo­mai. Ką ga­li ži­no­ti? Juk gy­ve­ni­mas spar­čiai kei­čia­si“, – sa­vo ap­si­spren­di­mą aiš­ki­na tei­smo posėdžių sekretorė.

Pro­to­ko­las – ne ste­nog­ra­ma

Per sep­ty­nio­li­ka R. Mi­šei­ky­tės dar­bo me­tų teis­muo­se daug kas kei­tė­si. Anks­čiau pro­to­ko­lus ra­šy­da­vo ran­ka. Da­bar pro­to­ko­luo­ja kom­piu­te­riu. Vė­liau, per­klau­siu­si teis­mo po­sė­džio gar­so įra­šą, tik pa­tiks­li­na kai ku­rias vie­tas. Be­je, pro­to­ko­lai rei­ka­lin­gi tik bau­džia­mo­sio­se by­lo­se. Ci­vi­li­nė­se by­lo­se jie jau ne­be­ra­šo­mi – už­ten­ka gar­so įra­šo ir in­for­ma­ci­nės pa­žy­mos.

Ko­kios cha­rak­te­rio sa­vy­bės rei­ka­lin­gos teis­mo po­sė­džių sek­re­to­rei? Re­da sa­ko, jog svar­biau­sia – lo­gi­ka, ge­bė­ji­mas at­rin­kti svar­biau­sius, es­min­giau­sius by­lai fak­tus ir ar­gu­men­tus. Va­di­na­si, rei­kia ge­bė­ti su­si­kaup­ti, grei­tai orien­tuo­tis ir iš po­sė­dy­je pa­tei­kia­mų kal­bų išim­ti es­mę, ją už­fik­suo­ti. Rei­ka­lin­ga kant­ry­bė, ge­bė­ji­mas dar­bą at­lik­ti iki ga­lo kiek tai beužt­ruk­tų. Sek­re­to­rės dar­bas ne­si­bai­gia po­sė­džiu. Jos pa­rei­ga – su­žiū­rė­ti vi­sus pro­ce­si­nius do­ku­men­tus, su­siū­ti juos į by­lą, kas bū­ti­na – iš­siųs­ti be­si­by­li­nė­jan­čioms pu­sėms.

Šiuo me­tu teis­mo po­sė­džių sek­re­to­rių po­rei­kis – la­bai di­de­lis. Daž­nai in­ter­ne­te ir laik­raš­čiuo­se pa­si­ro­do skel­bi­mai, ta­čiau jų ant­plū­džio jau ne­bė­ra kaip ta­da, kai kon­kur­se da­ly­va­vo Re­da.

Kel­mės rū­muo­se šiuo me­tu trys sek­re­to­rės jau dir­ba ga­na il­gai. Pa­si­tai­ky­da­vo, kad ket­vir­to­sios vis trūk­da­vo. Nau­jo­kes tek­da­vo mo­ky­ti Re­dai. Kai ku­rios pa­dirb­da­vo po­rą sa­vai­čių ir pa­bėg­da­vo – per sun­ku.

Teis­mo po­sė­džių sek­re­to­rė yra vals­ty­bės tar­nau­to­ja. Jau kon­kur­se rei­ka­la­vi­mai ga­na ne­ma­ži. Nors ne­bū­ti­nas tei­si­nis iš­si­la­vi­ni­mas, bet reikalinga bent neuniversitetinis aukštasis ar aukštesnysis išsilavinimas. Be­je, prieš da­ly­vau­jant kon­kur­se, Vil­niu­je dar ten­ka iš­lai­ky­ti ge­bė­ji­mų tes­tą. Ne vi­suo­met ir ne kiek­vie­nam pre­ten­den­tui pa­vyks­ta jį iš­lai­ky­ti iš kar­to.

Dar­bas – taip pat ne­leng­vas, ta­čiau už jį at­ly­gi­na­ma kuk­liai, ypač pradedančioms sekretorėms. Vė­liau su­tei­kia­mos aukš­tes­nės kla­sės, di­dė­ja dar­bo sta­žas, kartu ir at­ly­gi­ni­mas.

Sek­re­to­rės taip pat pri­va­lo nuo­lat mo­ky­tis, keis­tis, nes kei­čia­si įsta­ty­mai, tvar­kos.

Kel­mės rū­muo­se nag­ri­nė­ja­mos ir bau­džia­mo­sios, ir ci­vi­li­nės, ir ad­mi­nist­ra­ci­nės by­los. Jos yra skir­tin­gos spe­ci­fi­kos. Ga­liau­siai ir ci­vi­li­nių by­lų spekt­ras – la­bai pla­tus. Žmo­nės daž­niau­siai by­li­nė­ja­si dėl tur­to, dėl že­mės, kar­tais atei­na san­tuo­kų nu­trau­ki­mo ban­ga, ta­čiau kar­tais gin­čo ob­jek­tai – itin re­ti.

Sa­vo gim­ta­ja­me mies­te li­ku­si gy­ven­ti R. Mi­šei­ky­tė sa­ko kol kas ne­pa­gal­vo­ju­si apie emig­ra­ci­ją. Pa­mė­go sa­vo dar­bą.

Re­da sa­ko, jog jos kar­ta ne­su­reikš­mi­no pi­ni­gų. Gal to­dėl ir ji ten­ki­na­si tuo, ką turi.

Ant­ra ver­tus, Re­da ne­ga­ran­tuo­ja, jog nie­kuo­met nee­mig­ruos. O gal pri­vers ko­kie nors gy­ve­ni­mo per­vers­mai?

Eri­kos BA­RAUS­KIE­NĖS nuo­tr.

Šiau­lių apy­lin­kės teis­mo Kel­mės rū­mų ge­riau­sią­ja teis­mo po­sė­džių sek­re­to­re iš­rink­ta Re­da Mi­šei­ky­tė sa­ko, jog teis­mo po­sė­džių sek­re­to­rė pri­va­lo bū­ti dis­cip­li­nuo­tas žmo­gus.